Danijos naujienos

Kaip Danijai pavyko atsidurti „kitoje pandemijos pusėje”?

Vienos šalys fiksuoja kasdienių koronaviruso atvejų rekordus. Kitos ima taikyti taisykles, skatinančias skiepytis. Tačiau Danijoje sugrįžo kažkas panašaus į įprastą gyvenimą.

Praėjusį penktadienį Danija tapo vienintele Europos Sąjungos valstybe, pareiškusia, kad koronavirusas nebėra grėsmę visuomenei kelianti liga, ir atšaukusia kovido apribojimus bei panaikinusia reikalavimą, nurodantį, kad į tam tikras vietas patekti tik su koronos pasu. Tokiu būdu šalis atsargiai grįžta į įprastą gyvenimą.

Naujų koronaviruso atvejų Danijoje mažėja. Šalies lyderiai atkreipia dėmesį į sparčius vakcinacijos tempus – vienus geriausių pasaulyje. Apie 75 proc. gyventojų yra pilnai paskiepyti – tai rimtas ribojimų panaikinimo pateisinimas. Tiesa, Danijos lyderiai neteigia, kad pavyko pasiekti kolektyvinį imunitetą.

Tačiau, Skandinavijos šaliai žengiant į naują popandeminę realybę, Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad vien skiepai gali būti nepajėgūs užbaigti pandemiją, o virusas greta mūsų gali išlikti dar ilgai.

Danijos gyventojas Klausas Sylvesteris tvirtina, kad paskutinių ribojimų panaikinimas po pandemijos sunkumų tapo tikru išlaisvinimu.

„Tai buvo sudėtingas laikotarpis. Auginu tris vaikus, jiems teko mokytis nuotoliniu būdu – buvo daugybė nelengvų dienų. Todėl tai, kad Danijoje nebėra ribojimų, išties yra išlaisvinantis dalykas“, – pasakojo K. Sylvesteris.

Ribojimai Danijoje buvo švelninami palaipsniui, kol jų galiausiai nebeliko.

Koronos pasai Danijoje įvesti 2021-ųjų kovą – tai buvo laipsniško ribojimų švelninimo dalis. Tokią sistemą Danija ėmė taikyti viena pirmųjų.

Rugpjūčio 1-ąją panaikintas koronos paso reikalavimas muziejuose ir renginiuose patalpose, kuriuose dalyvauja mažiau nei 500 žmonių, o galiausiai jo atsisakyta ir didesniuose renginiuose. Nuo rugpjūčio vidurio viešajame transporte nebereikia kaukių.

Praėjusį šeštadienį Kopenhagoje surengtas koncertas, kuriame dalyvavo 50 tūkst. žmonių. Tai pirmasis tokios apimties koncertas Europoje per pandemijos laikotarpį, į jį išpirkti visi bilietai.

„Spartaus skiepijimo dėka mes neabejotinai atsidūrėme kitoje pandemijos pusėje“, – pažymi renginių organizatorius Ulrichas Rumas-Petersenas.

Danijos tarnybos tikina, kad virusas yra suvaldytas: per dieną užfiksuojama vidutiniškai po mažiau nei 500 koronaviruso atvejų, o viruso reprodukcijos skaičius yra 0,7.

Skiepijimo procesas yra spartus – apie 75 proc. iš 5,8 mln. gyventojų yra pilnai paskiepyti, o 65-erių ir vyresnių asmenų grupėje paskiepyta 96 proc. žmonių.

Tiesa, penktadienį optimizmą kiek pritemdė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyriaus vadovo Hanso Kluge įspėjimas, kad vakcinos, panašu, pandemijos nepribaigs. Tačiau skiepai padės apsisaugoti nuo sunkios ligos eigos ir mirties, nors mutuojantis virusas veikiausiai dar ilgai bus tarp mūsų, aiškino H. Kluge.

„Reikėtų numatyti, kaip mūsų skiepijimo strategiją laipsniškai pritaikyti prie endeminio viruso plitimo ir surinkti kuo daugiau žinių apie papildomų skiepų dozių poveikį“, – kalbėjo PSO Europos skyriaus vadovas.

Tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, Skandinavijos šaliai į naudą išėjo tai, kad visuomenė laikėsi nurodytų taisyklių ir priimtos koronaviruso strategijos.

„Kaip ir dauguma šalių, Danija pandemijos metu taikė socialines ir visuomenės sveikatos priemones, kuriomis siekta sumažinti viruso plitimą. Tačiau tuo pat metu šalis pasitikėjo gyventojais ir bendruomenės ir savanorišku jų taisyklių laikymusi“, – atkreipė dėmesį PSO Europos nenumatytų situacijų pareigūnė Catherine Smallwood.

Pasaulio mokslininkai taip pat gyrė solidžią Danijos testavimo ir sekoskaitos infrastruktūrą, suteikusią tarnyboms ankstyvą ir aiškų naujų protrūkių bei atmainų vaizdą.

Didėjant skiepijimosi apimtims, Danija sumažino testavimo pajėgumus, tačiau tebėra pirmajame šalių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia testų, penketuke.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad danai pademonstravo ypatingą norą skiepytis. Vienas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“ ir paremtas pasauline apklausa, nustatė, kad Danijoje buvo vienas didžiausių respondentų, ketinančių skiepytis, procentų.

Kitas tyrimas tokį pritarimą skiepams susiejo su aukštu pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis lygiu. Michaelis Bangas Petersenas, Aarhuso universiteto mokslininkas, tyrinėjantis pasitikėjimo ir skiepijimo ryšį, ir patarinėjantis Danijos vyriausybei, aiškina, kad tokia dinamika nulėmė Danijos progresą.

„Geriausias pritarimo skiepams pranašas Danijoje – ir kitose valstybėse – yra pasitikėjimas valdžios įgyvendinamu pandemijos suvaldymu. Šis pasitikėjimas Danijoje buvo nepaprastai aukštas ir visiškai stabilus“, – tviteryje rašė M. Petersenas.

Danija buvo pirmoji Europos Sąjungos šalis, saugumo sumetimais atsisakiusi skiepyti „AstraZeneca“, o vėliau – „Johnson & Johnson“ vakcina. Danijos sveikatos apsaugos valdybos direktorius Sorenas Brostromas teigia, kad jo vadovaujama institucija pasirinko „radikalų skaidrumą“ ir apie prieštaringai vertinamą sprendimą nuolatos informavo gyventojus pasitelkdami portalus, laiškus, publikacijas ir spaudos konferencijas.

„Tai mums leido išlaikyti labai didelį pasitikėjimą skiepijimo procesu“, – neabejoja S. Brostromas.

Nuo praėjusio ketvirtadienio Danijoje pažeidžiamiausios grupės gali skiepytis trečiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministras pažymi, kad skiepai suvaidino reikšmingą vaidmenį šaliai sugrįžtant į įprastą gyvenimą.

Visgi jo pasisakyme nestigo atsargumo.

„Kasdienis gyvenimas iš esmės sugrįžo į įprastą padėtį, tačiau tai nereiškia, kad mūsų kelyje nebėra pavojų. Virusas kelis kartus mutavo, todėl aš nieko prižadėti negaliu. Tačiau kai tiek daug žmonių paskiepyti, esame geroje pozicijoje“, – pažymėjo M. Heunicke.

Tarnybos pabrėžia, kad sugrįžimas į normalų gyvenimą privalo būti derinamas su griežtomis higienos taisyklėmis ir susirgusių izoliacija.

Kelių restoranų Kopenhagoje savininkas Christianas Nedergaardas pasakojo, kad nors visi džiaugiasi dėl sugrįžimo į normalų gyvenimą, „situacija tebėra komplikuota“.

„Atsiminimas apie koronavirusą iš kai kurių žmonių atminties išnyks labai greitai, tačiau taip bus ne visiems. O štai restoranų padėtį šis laikotarpis neabejotinai pakeitė iš esmės. Visam sektoriui tenka ieškoti būdų, kaip tapti atsparesniam“, – pastebi Ch. Nedergaardas.

Parengta pagal thelocal.dk, washingtonpost.com ir smh.com.au.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Kaip Danijai pavyko atsidurti „kitoje pandemijos pusėje”?
sfgdfg
  • .
    To Top