Kas gali pasakyti, kiek dar augs pasaulio apetitas daniškajam gyvenimo būdui? Užsienio publika entuziastingai stebėjo šalies TV serialus „The Killing” ir „The Bridge”, kliedėjo šiaurietiška Nomos, mados tendencijas diktuojančio Kopenhagos restorano, virtuve. O šį rudenį knygų leidėjai išbandys pasaulinės danomanijos ribas – iki Kalėdų sezono pradžios knygynų prekystalius pasieks mažiausiai devynios anglų kalba išeistos knygos, skirtos atskleisti subtilią daniškojo gyvenimo kokybę „hygge“.
„Hygge“ keblu tiksliai ištarti – skamba tarsi „hju-ge“, taip pat sudėtinga apibūdinti. Knygų autoriai tai įvardino kaip „intymumo kūrimo meną“, „jaukumą sieloje” ar net „kakavą žvakių šviesoje”. Tai daugiau pasaulėjauta negu tikslus receptas, kuri asocijuojasi su atsipalaidavimu ir jaukumu artimų draugų ar šeimos rate. Daugelis jį pabrėžia kaip esmingiausią Danijos nacionalinio charakterio elementą. Yra netgi konkretus įrodymas: danai yra didžiausi žvakių pirkėjai Europoje – kiekvienas Danijos gyventojas per metus sudegina apie 6 kg žvakių. Antrosios vietos laimėtojoje Austrijoje šio kiekio sudeginama tik pusė. Danija dažnai lyderiauja laimingiausių šalių sąrašų viršūnėse ir „hygge“ tampa tarsi prekės ženklu, paklausiu tarp užsieniečių, siekiančių imituoti daniškąjį subalansuotą, be įtampos, egalitarinį (lygiavinį) gyvenimo būdą.
Tačiau ne visi danai su tuo sutinka. Jeppe Trolle Linnetas, Pietų Danijos universiteto antropologas, teigia, kad „hygge“ toli gražu neatspindi socialinės lygybės. Danai nemėgsta pripažinti, kad egzistuoja klasiniai skirtumai, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad „hygge“ įpročiai gali skirtis priklausomai nuo pajamų ir socialinio statuso. Kai kam „hygge“ yra butelis bordo vyno skambant švelniam džiazui, kitiems – tai alaus skardinė žiūrint futbolą per televizorių. Dar blogiau – skirtingos socialinės grupės jaučiasi nepatogiai dėl kitokio „hygge“ interpretavimo. J. Linnetas tai vadina „socialinės kontrolės mechanizmu”, apimančiu negatyvių stereotipų priskyrimą toms socialinėms grupėms, kurios priimamos kaip negalinčios sukurti „hygge”.
Tuo “hygge“ primena vokiečių „gemütlichkeit“, kuris taip pat reiškia namų jaukumo jausmą, ramybę ir – svarbiausia – socialinį palankumą. Tačiau, nors bendrumo siekimas ir skatina socialinį solidarumą, jis taip pat gali reikšti atsiribojimą nuo svetimšalių ir kitataučių. Patekti į „hygge“ aplinką su vietos gyventojais ne taip lengva – Danijoje net perkrautame miesto autobuse gali būti spengianti tyla – danai turi atsiribojusiųjų reputaciją.
Neseniai šią tendenciją patvirtino emigravusius asmenis vienijančios organizacijos „InterNations” paskelbtas pranešimas apie emigravusių asmenų gyvenimo kokybę 67 šalyse. Tuo metu, kai danai save vadina laimingiausios šalies gyventojais, imigrantų apklausoje Danija užėmė 60-ą vietą gyventojų draugiškumo kategorijoje, 64–ą svetingumo emigrantų atžvilgiu ir 67-ą vietą draugų susiradimo vietos gyventojų tarpe kategorijoje. Tik viena vieta aukščiau šioje katergorijoje atsidūrė Norvegija, šalis, iš kurios į Daniją atkeliavo sąvoka „hygge“. Jeigu abiejų šalių kultūrose yra taip išaukštintas mėgavimasis jaukiu bendravimu tik su senais draugais, ar tai reiškia, kad naujos pažintys šiauriečiams sukelia per daug streso? Greičiausiai ne. Racionalūs skandinavai neeikvoja laiko ir energijos pažintims, kurias mano galinčiomis būt trumpalaikėms, ir yra visiškai patenkinti savuoju gyvenimo būdu.
Parengta pagal užsienio portalų straipsnius
P.S. Tiems, kurie norėtų išsamiau susipažinti su „hygge“ nelaukdami naujausių leidinių, ir viską apie tai rasti vienoje knygoje, savo ruožtu rekomenduotume anglų kalba išlestą Meiko Wikingo knygą „The Little Book of Hygge: The Danish Way to Live Well“. Šioje knygoje šiltai ir šmaikščiai aprašyta koks yra tikrasis „hygge“, o jeigu giliai širdyje esate intravertas – Jums tai turėtų itin patikti, nes „hygge“ – tai ne buvimas triukšmingoje minioje, o jaukus bendravimas mažame būrelyje. Tik prieš pradėdami skaityti nepamirškite užsikaisti arbatos, užsidegti keleto žvakių ir jaukiai įsisupti į minkštą antklodę – juk tai ir yra „hygge“.
