Kanada ir Danija niekaip negali išspręsti ginčo dėl nedidelės salos – vos 1,3 kv. kilometro dydžio negyvenamo žemės ploto Arkties vandenyne, kur net nėra gamtos išteklių. Tačiau ši mažytė Hanso sala (greičiau – didelė uola) – principo reikalas, rašo „Quartz“.
Šalys dėl jos priklausomybės nesutaria jau nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Techniškai ji yra abiejų šalių vandenyse – sala yra tarp Danijos kontroliuojamos Grenlandijos ir Kanados. Tačiau šalių kariavimo taktika paremta ne jėgos demonstravimu, o humoru.
1984 m. Danijos užsienio reikalų ministras aplankė šią salą, iškėlė joje Danijos vėliavą ir po ja užkasė butelį brendžio. Tai buvo pirmasis karo šūkis – tiksliau, alkoholio.
Nuo to laiko kaskart, kai saloje apsilanko Danijos kariuomenės atstovai, jie palieka butelį šnapso, teigia Danijos ambasadorius JAV Peteris Taksoe-Jensenas. O kai joje koją iškelia Kanados pajėgos, jos palieka „Canadian Club“ viskio butelį ir palieka ženklą „Sveiki atvykę į Kanadą“.
Hanso salą amerikiečiai ir europiečiai surado XIX amžiuje, nors Kanados ar Grenlandijos gyventojai tikriausiai ją žinojo žymiai seniau.
1933 m. Tautų Lygos teismas paskelbė ją Danijos teritorija. Tačiau jam iširus penktajame dešimtmetyje, Kanada ir Danija abi paskelbė, kad Hanso sala priklauso jai. Buvo mėginta sudaryti dėl jos sutartis, tačiau taip ir nepavyko.
Nors „karas“ tęsiasi jau kelis dešimtmečius, jis vargu ar bus eskaluojamas. Abiejų šalių kariuomenės reguliariai apsilanko saloje, kad nuleistų kitos šalies vėliavą ir paliktų butelį savo šalies alkoholio.
2005 m. Kanada ir Danija susitarė, kad prieš kiekvieną vizitą bus informuota kita šalis.
15min.lt
