Didelė dalis dirbančiųjų Danijoje kasdien vartoja vaistus, padedančius jiems susidoroti su įtampa darbe ir kasdieniame gyvenime, rodo naujas tyrimas.
Tyrimą profsąjungos LO užsakymu atliko „Epinion” institutas, jis buvo paskelbtas dienraštyje „Politiken”.
Apklausoje dalyvavo 5819 žmonių. Tyrimo dalyvių teirautasi, kaip dažnai jie geria vaistus, padedančius palaikyti gerą emocinę savijautą. 14 procentų atsakė vartojantys vaistus kasdien ar kiekvieną savaitę.
Tyrime taip pat buvo apklausta 3360 žmonių, kurie dirba, yra nedarbingumo atostogose ar gauna nedarbo išmokas: jų klausta, ar per pastaruosius 12 mėnesių teko keliauti į nedarbingumo atostogas dėl streso, perdegimo darbe ar panašių nusiskundimų. Iš jų 18 procentų atsakė, kad jiems teko imti nedarbingumą dėl streso sukeltų simptomų.
Statistika apima tiek akademinį darbą dirbančius, tiek nekvalifikuotus darbuotojus, pažymi „Politiken”.
„Tai labai rimta problema: tiek daug arbuotojų tenka gerti vaistus, kad galėtų susidoroti su jų darbe keliamais reikalavimais”, – „Politiken” sakė LO direktoriaus pavaduotojas Mortenas Skovas Christiansenas.
„Tai akivaizdžiai neramina ir rodo, jog daugiau dėmesio reikia skirti psichologiniams darbo aplinkos aspektams”, – teigia M. S. Christiansenas. Jis pabrėžė faktą, kad 98 procentai Danijos darbo aplinkos institucijos (Arbejdstilsynet) darbovietėms perduotų nurodymų, raginančių pagerinti darbo sąlygas, yra veikiau susiję su fizinėmis, o ne su psichologinėmis darbo vietų sąlygomis.
Tyrimas išsamiai neanalizavo, kokius konkrečiai vaistus gėrė respondentai. Tačiau, pasak Michaelio Duponto, Danijos medikų asociacijos vadovo pavaduotojo, visiška nestebina, kad vienas iš dešimties dirbančių žmonių geria stresą malšinančius vaistus.
„Mes išsiaiškinome, kad daugelio žmonių darbinis gyvenimas yra sunkus ir jie kovoja norėdami viską suderinti. Tas ypač liečia mažų vaikų turinčius tėvus, kurie patiria spaudimą tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, kur jie taip pat turi daug nelengvos veiklos. Tokiais atvejais tikrai sunku išvengti jausmo, jog reikia išgerti vaistų”, – aiškina M. Dupontas.
Danijos medikų asociacijos vadovo pavaduotojas pridėjo, jog gydytojai neišrašo vaistų nuo streso, kol nenustatomas gydymo planas.
Katrine Marie Jensen, verslo ir privačių asmenų konsultantė bei patarėja, tvirtina, kad tyrimo rezultatai „yra kelintys aliarmą”.
„Situacija, kai žmonės jaučia, kad jiems reikia vaistų, jei nori sėkmingai dirbti, iš tiesų kelia aliarmą. Numatoma, jog stresas iki 2020-ųjų bus dažniausia nedarbingumo priežastis. Labai neramina, kad mūsų visuomenė juda šia kryptimi”, – Avisen.dk sakė K. M. Jensen.
Vadovai ir darbuotojai privalo dirbti drauge ir rasti augančios problemos sprendimą, pridėjo konsultantė.
„Didžiausia atsakomybė tenka vadovams. Jie privalo įsitraukti, kalbėti apie tai, kas yra stresas ir kaip jo išvengti. Žinoma, atsakomybe reikia dalintis. Jei matote, kad kolega jaučiasi prastai, turite apie tai su juo pasikalbėti ir pamėginti jam pagelbėti”, – aiškina K. M. Jensen.
Parengta pagal thelocal.dk.
