Kopenhagos miesto rotušės Kalėdų eglutė buvo įžiebta vakar vakare, praėjus 205 metams po to, kai smalsūs miesto gyventojai susirinko prie gydytojo Lehmanno namų Ny Kongensgade gatvėje, pasigrožėti, kaip manoma, pirmąja miesto eglute.
Gydytojas Lehmannas, kunigo sūnus, kilęs iš Holšteino, pietų Jutlandijoje, iš gimtojo kaimo į Danijos sostinę importavo papročius, kurie tęsiasi iki šiol. Visgi prie eglutės kaip neatsiejamos Kalėdų dalies populiarinimo prisidėjo ir dauguma garsių to meto rašytojų ir poetų, tarp kurių ir Hansas Kristijanas Andersenas, Adamas Oehlenschläger ir daugelis kitų.
Gydytojo eglė pirmą kartą pastebėta maždaug 30 metų prieš tai, kai britų monarchė, karalienė Viktorija, 1841 metais, padarė Kalėdų eglę populiaria abejose Atlanto vandenyno pusėse, leisdama savo vokiečiui vyrui, Princui Albertui, papuošti vieną Vindzoro pilyje. Na, o Jungtinėse Valstijose eglutės puošimas tapo tradicija tik 1890 metais.
Nors šiais laikais daugumoje šalių itin populiarėja dirbtinės eglės, tačiau Danijoje tai turi būti tikras medis. Dauguma šeimų eglutės įsigijimu naudojasi kaip puikia priežastimi apvažinėti kaimų apylinkes, išsirinkti patinkantį medelį tiesiai iš miško, kartu jį iškasti ir, parsivežus namo, palikti kieme iki kol ateis laikas jį puošti.
Eglės puošimas yra pramoga visai šeimai. Nors kai kuriuose pasaulio kampeliuose eglė yra tik objektas, po kuriuo dedamos dovanos, tačiau Danijoje šis medis yra kur kas daugiau. Kūčių vakarą aplink jį šokama, o pasibaigus švenčių sezonui, eglutės dažnai pasodinamos atgal į mišką ar namo kiemą.
Tuo tarpu iki pasirodant elektrinėms lemputėms, ant Kalėdinių eglučių būdavo kabinamos tikros žvakės. Žvakių deginimas šventiniu sezonu netgi yra kur kas senesnė tradicija nei eglės puošimas. Danijoje Kalėdos ilgai buvo vadinamos „žvakių švente”, kadangi gyventojai iš papjautų gyvulių riebalų gamindavo žvakes, kurias naudodavo visą žiemą.
Parengta pagal cphpost.dk
