Danija susigrąžino mažiausia korupcija pasižyminčios šalies statusą, rodo kasmetinis tyrimas.
2018-ųjų Korupcijos suvokimo indeksas (CPI), kurį antradienį paskelbė nevyriausybinė organizacija „Transparency International”, vertina skirtingų šalių korupcijos tarp tarnautojų ir valdžios atstovų lygio suvokimą.
Indeksas vertina 180 valstybių pagal viešojo sektoriaus korupcijos lygį, nurodomą ekspertų ir verslo atstovų. Kitaip tariant, indeksas parodo, kaip šalims sekasi kontroliuoti korupciją. Vertinimui naudojama skalė nuo 0 iki 100: 0 balų reiškia didelę korupciją, 100 – skaidrumą.
Tačiau sąrašas nebūtinai atspindi tikrąją korupcijos padėtį šalyje, pastebi Natascha Linn Felix, „Transparency International” Danijos skyriaus vadovė.
„Tai korupcijos suvokimą, o ne tikrąją jos padėtį rodantis indeksas”, – aiškina N. L. Felix.
2017-ųjų sąraše Danija po kelerių metų viršūnėje prarado pirmąją poziciją ir užleido ją Naujajai Zelandijai.
Tačiau 2018-aisiais Naujoji Zelandija pasirodė kiek prasčiau ir surinko 87 balus, lyginant su ankstesniais 89, ir užleido pirmąją poziciją Danijai, kurios vertinimas, kaip ir praėjusiais metais, išliko 88 balai.
Toks rezultatas gali būti vertinamas kaip stebinantis, mat praėjusiais metais Daniją supurtė didžiuliai korupcijos skandalai. Jie apėmė pinigų plovimo skandalą „Danske Bank” Estijos skyriuje, taip pat milijonų kronų išgrobstymą Socialstyrelsen – Vaikų ir socialinių reikalų ministerijos administraciniame departamente.
„Tačiau pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad indeksas neatspindi individualių atvejų – jis tiesiog vertina korupcijos suvokimą viešajame sektoriuje. Tai reiškia, jog įvykiai finansinių paslaugų sektoriuje indeksui įtakos neturi”, – aiškina N. L. Felix.
Trečiąją – šeštąją sąrašo vietas dalijasi Suomija, Švedija, Šveicarija ir Singapūras – visos jos surinko po 85 balus. Norvegija su 84 balais liko septinta. Pirmąjį dešimtuką užbaigia Nyderlandai, Liuksemburgas ir Kanada.
Lietuva korupcijos suvokimo indekso sąraše užėmė 38 vietą – kaip ir trejus metus iki tol, surinko 59 balus.
Danija, kaip ir kitos Skandinavijos šalys, šiame sąraše tradiciškai pasirodo gerai. Taip yra dėl daugybės veiksnių, sako Christianas Bjørnskovas, Aarhuso universiteto ekonomikos profesorius, tyrinėjantis korupciją.
„Taip iš dalies yra dėl labai ypatingos tarpusavio pasitikėjimo kultūros, kuri vyrauja Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Be to, turime 150 metų senumo politinės nepriklausomybės ir labai skaidrios teisinės sistemos tradiciją. Ko gero, taip yra ir dėl fakto, kad mes labai anksti iš esmės išnaikinome daugelį problemų, kurių kitos šalys turėjo ir tebeturi”, – dėsto profesorius.
Šiemet daugiau nei du trečdaliai šalių surinko mažiau nei 50 balų, balų vidurkis – tik 43. Tai siejama su besitęsiančia daugelio šalių nesėkme bandant kontroliuoti korupciją, kuri prisideda prie demokratijos krizės visame pasaulyje, pažymi „Transparency International”.
Parengta pagal thelocal.dk.
