Danijos naujienos

Norintiems tapti Danijos piliečiais gali tekti įrodinėti pritarimą daniškoms vertybėms

Danijos pilietybę įgyti siekiantiems užsienio valstybių piliečiams gali tekti įveikti testus ir pokalbius, skirtus patikrinti, ar jie vadovaujasi “daniškomis vertybėmis”. Tai yra naujo pagrindinės opozicinės partijos pasiūlymo dalis. Šis pasiūlymas susilaukė palaikymo ir vyriausybėje.

Centro dešinės liberalų partija (Venstre), šiuo metu didžiausia opozicinė partija, siekia įvesti naujas priemones ir sieks to derybose dėl naujų pilietybės suteikimo taisyklių.

Konkrečiai kalbant, partija siekia dabartinį pilietybės testą papildyti penkiais klausimais apie vadinamąsias “daniškas vertybes”. Tai gali apimti klausimus, susijusius su Danijos įstatymų ir religinės ideologijos neatitikimais. Taip pat gali būti nagrinėjami tokie klausimai kaip moterų galimybė laisvai rinktis romantinius partnerius.

Be to, Venstre siūlo, kad būsimesiems piliečiams reikėtų parašyti motyvacinį laišką, pagrindžiantį, kodėl nori tapti Danijos piliečiais, ir pridėti jį prie paraiškos dėl pilietybės.

Dar vienas žingsnis – asmeninis pokalbis, kurio metu būtų nusprendžiama, ar asmuo vadovaujasi “daniškomis vertybėmis”.

“Vien gero elgesio nepakanka. Jeigu norite tapti Danijos piliečiais, privalote priimti Daniją su visais jos niuansais”, – tvirtina Venstre atstovas pilietybės klausimais Mortenas Dahlinas.

Dabartinis pilietybės prašymo teikimo procesas apima tokius kriterijus kaip užimtumas, geras danų kalbos mokėjimas ir kriminalinės praeities nebuvimas. Prašymą dėl pilietybės pateikiantys asmenys taip pat privalo deklaruoti gerbiantys daniškas vertybes ir demokratiją patvirtindami NemID – asmeniniu skaitmeniniu parašu – NemID.

“Tačiau atskiro testavimo prašymo pateikimo proceso metu nėra – mano manymu, taip neturėtų būti”, – teigia M. Dahlinas.

Liberalų partijos teigimu, naujosios priemonės užtikrintų naujųjų Danijos piliečių “lojalumą demokratijai ir Danijai”.

Politikas taip pat mano, kad nereikėtų galvoti, jog užsienio gyventojų integracija yra “dvipusė”.

“Integracija nereiškia tiltų tiesimo. Integracija reiškia, kad žmonės atvyksta į Daniją ir žengia tiltais, kurie jau yra nutiesti. Ir jeigu žmonės nenori žengti tais tiltais – kurie sudaryti taip pat iš tokių dalykų kaip mūsų šalies konstitucijos viršenybė prieš Koraną ir moterų galimybė savarankiškai rinktis partnerius – vadinasi, Danija negali tapti pilietybę jiems suteikiančia šalimi”, – dėsto M. Dahlinas.

Valdančiųjų socialdemokratų atstovas Larsas Aslanas Rasmussenas sakosi sutinkantis su Venstre planu, tačiau norėtų žinoti, kaip siūlomos taisyklės užtikrins, kad besikreipiantieji sako tiesą.

Centro kairieji solialliberalai (Radikale Venstre) pareiškė prieštaraujantys planui.

“Tai būtų tik visų laiko švaistymas, jeigu besikreipiantiesiems tektų dalyvauti pokalbyje”, – neabejoja partijos atstovas pilietybės klausimais Andreasas Steensbergas.

Pasak A. Steenbergo, žmonės, kuriems svetimos Danijos demokratinės vertybės, ir taip nesugalvotų kreiptis dėl pilietybės suteikimo, nes jie “jau būtų įvykdę nusikaltimą ar dėl kitų dalykų neatitiktų pilietybės kriterijų”.

Kairiosios partijos Raudonųjų ir žaliųjų aljanso (Enhedslisten) atstovas Pederis Hvelplundas sukritikavo šį planą, pavadinęs jį “minčių kontrolės būdu, noru priversti, kad žmonės galvotų konkrečius dalykus ar turėtų tam tikrą požiūrį”.

Pasiūlytas atrankinis pokalbis susilaukė populistinės antiimigracinės Danijos liaudies partijos (DF) palaikymo. Kraštutinės dešiniosios partijos atstovė Marie Krarup teigė, kad egzistuoja “mąstymo kontrolės rizika, tačiau tai gali būti ir teigiamas dalykas”. Dešinioji partija anksčiau išreiškė tikslą gerokai sumažinti žmonių, kuriems Danija suteikia pilietybę, skaičių.

Be to, dabar jau dvi Danijos kraštutinnių dešiniųjų partijos siekia pakeisti pilietybės suteikimo tvarką taip, kad prašymus būtų lengviau atmesti. Valdančiuosius socialdemokratus ši mintis gali sudominti.

Kraštutinės dešinės partija Naujoji dešinė (Nye Borgerlige) norėtų pakeisti tai, kaip Danijos parlamentas atrenka pilietybės prašymus – siekiama, kad atmesti juos būtų paprasčiau.

Toks planas susilaukė Danijos liaudies partijos paramos. Tačiau yra ženklų, kad planą palaikyti gali ir valdantieji socialdemokratai.

Danijos įstatymai numato, kad pilietybė užsienio šalių piliečiams suteikiama gali būti tik teisinės nacionalizacijos metu: dėl besikreipiančiųjų iš tiesų turi nubalsuoti parlamento dauguma. Prašymai, kuriems pritarta, paprastai įforminami teisės aktais parlamente du kartus per metus – balandį ir spalį.

Dėl Danijos pilietybės besikreipiantys asmenys turi atitikti tam tikrus kriterijus ir įveikti pilietybės testą. Tada jų prašymus įvertina Imigracijos ir integracijos ministerija, o galiausiai jie pateikiami parlamento teisės aiktui. Tad parlamentui pateiktos paraiškos jau atitinka teisinius kriterijus.

Nye Borgerlige siekia tokią tvarką pakeisti: užuot vienu teisės aktu pritarus šimtams jau iš anksto patvirtintų pilietybės prašymų, parlamentas galėtų lengviau atmesti atskirus prašymus išskirsčius juos į atskirus teisės aktus. Tiesa, siekiant atmesti tokius prašymus, taip pat reikėtų parlamento daugumos.

Partija siekia, kad paraiškos būtų diferencijuojamos pagal prašančiojo tautybę.

“Siūlome, kad, tarkime, asmenys iš vadinamųjų MENA šalių (Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, Pakistano, Turkijos) pakliūtų į atskirą teisės aktą ir tokiu būdu būtų galima balsuoti už jų prašymų atmetimą”, – aiškino Nye Borgerlige atstovė pilietybės klausimais Mette Thiesen.

“Siekiame, kad būtų galima balsuoti už asmenys, kurie iš tiesų nusipelnė pilietybės, o ne už tuos, kurie verčiau jos neįgytų”, – pridūrė politikė.

M. Thiesen manymu, politikai “neabejotinai” galėtų diferencijuoti besikreipiančiuosius besiremdam jų kilmės šalimi, jei būtų toks poreikis.

“Juk tai mes suteikiame pilietybę. Danijos pilietybė nėra užtikrinama teisė”, – pažymi politikė.

Danijos liaudies partija tokiai idėjai pritaria.

“Mes iš esmės pritartume dėl daugumo Šiaurės šalių piliečių, taip pat dėl žmonių iš Voketijos pasienio regiono. Tačiau kadangi nepritariame, jog pilietybę gauna tiek daug asmenų iš Artimųjų Rytų ir musulmoniškų šalių, balsuojame prieš tokius teisės aktus. Tokia situacija yra neteisinga”, – aiškino DF atstovė M. Krarup.

Valdančiųjų socialdemokratų atstovas Larsas Aslanas Rasmussenas pritarė, kad kyla problemų dėl asmenų iš minėtųjų šalių, todėl tvarka gali būti keičiama.

Parengta pagal thelocal.dk.

Norintiems tapti Danijos piliečiais gali tekti įrodinėti pritarimą daniškoms vertybėms
sfgdfg
  • .
    To Top