Po to, kai danai tarė NE vienai iš keturių Europos Sąjungos (ES) jų šaliai taikomų išimčių ketvirtadienį, yra keletas klausimų dėl tokio sprendimo, skelbia www.thelocal.dk.
1. Kodėl danai tarė NE?
Visos penkios pro-europietiškos partijos rėmė TAIP pasirinkimą ir reiškė kritiką pačiam referendumui, kadangi klausimas atrodo per daug sudėtingas ir techninis.
Praktiškai visi balsavusieji NE pripažįsta, jog Danijai naudingas buvimas Europolo dalimi. Organizacija tarp savo narių dalijasi informacija, susijusia su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų prekyba ir terorizmo grėsmėmis. Kadangi referendumo rezultatai rodo NE stovyklos pergalę, Danija turės palikti Europolo organizaciją.
Danijos ministras pirmininkas taip Lars Løkke Rasmussen pripažino, kad visų 22 įstatymo išimčių priskyrimas vienam referendumui buvo klaida.
„Jeigu referendumas būtų iškeltas tik dėl klausimo apie Danijos pasilikimą ar ne Europole, neabejotinai atsakymas būtų buvęs kitoks. Tačiau dabar danai buvo per daug išsigandę galimo dalies suvereniteto perdavimo Europos Sąjungai“
2. Ar Danija galės ir toliau būti Europolo dalimi?
NE stovyklą palaikantys politikai tvirtina, jog neigiamas atsakymas nesukels grėsmės Danijos buvimui šios organizacijos dalimi. Tai yra paremta argumentu, jog likusios Europos Sąjungos šalys yra suinteresuotos tuo, kad Danija ir toliau išliktų organizacijos dalimi.
Pro-europietiškų partijų atstovai, kurie agitavo piliečius balsuoti TAIP, sako, jog referendumas nepašalina šalies iš šios organizacijos automatiškai, be to, gali būti pasirašytas dvišalis susitarimas tarp šalies ir Europolo. Kita vertus, tokio susitarimo pasirašymas bus ilgas ir sudėtingas procesas, be to, rizikuojama negauti reikalingos informacijos iš Europolo kurį laiką, kol susitarimas įsigalios.
3. Ar NE galėtų paskatinti Dansk folkeparti prisijungti prie valdančiosios koalicijos?
Nepaisant to, kad ši partija iškovojo daugiausia vietų vasarą vykusiuose rinkimuose, ji nepriklauso partijų blokui, vadovaujamam Lars Løkke Rasmussen.
Dabar, po esamos valdžios pralaimėjimo referendume, šios partijos prisijungimas yra labiau tikėtinas. Partijos lyderis, Kristian Thulesen Dahl sakė, jog jeigu pavyks rasti bendrų sąlyčio taškų su dabartinio ministro pirmininko vadovaujamu politiniu bloku, svarstys prisijungimo galimybę.
4. Ką šis nutarimas reiškia Danijos vykdomai imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politikai?
Nors šie klausimai ir nebuvo referendumo dalis, dabartinė pabėgėlių Europoje situacija turėjo įtakos referendume išsakytai pozicijai. NE pozicijos šalininkai argumentavo, kad atsisakydami dalies sprendimo teisių ir suteikdami daugiau galių Briuseliui, Danija gali būti privesta dalyvauti Briuselio vykdomoje pabėgėlių kvotų paskirstymo sistemoje.
Anksčiau ministras pirmininkas garantavo, jog bet koks bandymas iš Briuselio primesti pabėgėlių kvotas baigsis dar vienu referendumu. Kita vertus, referendumu pasirinkus pasilikti prie šios ES sutarties išimties, Danija kartu praranda ir teisę spręsti Dublino sutarties, kuri reguliuoja pabėgėlių priėmimo taisykles ES viduje, pakeitimus.
5. Kokios įtakos šis balsavimas gali turėti Danijos santykiams su Europos Sąjunga?
Po neigiamo sprendimo referendume, Danija turės įtikinti savo partnerius Europos Sąjungoje, kad danai vis dar nori būti Europolo dalimi. Jeigu kitų bloko šalių pritarimas šiuo klausimu nebus gautas, praktiškai nėra galimybių, kad Šiaurės šalis išliks šioje organizacijoje.
Dabartinės krizės Europoje metu, kurią sukėlė nelauktas pabėgėlių srautas, Danijai kyla grėsmė, jog Europos sąjunga nebus linkusi lankstytis prieš mažą, euroskeptišką šalį. Toks Europos žingsnis paliktų Daniją vieną tvarkytis su saugumo problemomis, kurias sukeltų nebuvimas Europolo dalimi.
Danija įstodama į Europos sąjungą, kartu gavo ir keturias išimtis, kurios bendrai nėra taikomos kitoms šalims – savarankiška gynybos politika; savarankiška teismų sistema ir vidaus politika; galimybė pasilikti prie kronos, neįsivedant euro; išimtis pilietybės suteikimo įstatymuose. Pastarosios teisės buvo atsisakyta 1999 metais.
