Danijoje jau beveik antrus metus skaičiuojanti lietuvių kalbos mokytoja ir lingvistė, Ernesta Baužaitė, šiemet debiutavo su knyga „Išklausant Moteris.“. Autorė teigia, kad knygą dovanoja skaitytojams vardan kilnaus tikslo – kartu su savanoriška emocinės paramos tarnyba „Pagalbos moterims linija“ Ernesta vykdo socialinį projektą „Išklausant Moteris“. Šiuo projektu vykdytojai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į moterų gyvenimus aptemdančias problemas, padrąsinti moteris (taip pat ir gyvenančias užsienyje) kreiptis pagalbos, ir pakviesti norinčius prisidėti prie šio projekto auka. „Tegul visiems mums rytojus būna šviesesnis“ – taria šio projekto vykdytojai.
Pati autorė į vieną iš Skandinavijos „dukrų“ atkeliavo vos baigusi filologijos mokslus – „Galbūt, norėjosi sau iššūkio ir asmeninio augimo, o gal buvo galima mane pavadinti meilės emigrante“, prasitaria Ernesta. Dar ji priduria: „Visgi, pirmi metai pažėrė ne vieną iššūkį: teko suprasti daug tiesų, kurių niekada nesuprasi, kol nesi pagyvenęs svetur, o ir būti vadinama meilės emigrante – tiesiog ne man.“
Ir video filmuke, kuriame Ernesta pristato socialinį projektą, ji pabrėžia: „Svarbu ne tai, kad suklupsi, o tai, ką darysi atsistojęs”, – būtent taip ji ir padarė. Po pirmųjų svečioje šalyje sunkių metų mergina nepasidavė, nors troškimas grįžti į gimtinę buvo tarsi kasdienė malda sulig kiekvienu žingsniu. Ji atsitiesė ir, giliai įkvėpusi, antruosius metus pasitiko su viltimi, tikėjimu ir žinojimu, kad tas šviesesnis rytojus ateis. Stebuklu to nepavadinsi, veikiau, sunkiu darbu neskaičiuojant laiko ir besąlygišku užsispyrimu – Ernesta dirba lietuvių kalbos mokytoja lituanistinėje mokyklėlėje; mokosi danų kalbą; turi namus, kuriuos jau vadina savo namais ir į kuriuos jai jauku sugrįžti; kelyje sutiko ne vieną jai brangų žmogų, kuriuos šiandien vadina draugais.
Ernesta Baužaitė
Kūryba į jos gyvenimą atėjo neatsitiktinai. Tame vingiuotame kelyje Ernesta sutiko įvairių žmonių, kuriuos merginai vis norėjosi padrąsinti, įkvėpti, išklausyti. „Be abejo, kam įdomūs jaunos mergužėlės svaičiojimai – sunku prieiti ir kad išgirstų tas, kuriam tu tenori padėti. Likdavau nesuprasta. Tada pradėjau galvoti – o gal ne jiems, gal vis dar man reikia pagalbos? Gal aš pati giliai giliai jaučiuosi neišklausyta, ir, galbūt, pirma turėčiau pradėti nuo savęs, tarsi vėl iš naujos savo gyvenimo pastraipos, o tuomet išgirs ir kiti“ – svarstė Ernesta.
Taip ir gimė idėja vykdyti šį socialinį projektą, juk su tuo, apie ką yra knyga, ši tarnyba susiduria kone kasdien ir dar net su skaudesnėmis istorijomis, todėl tiek Ernesta, tiek savanoriška emocinės paramos tarnyba nori dar kartą visoms priminti: „Tylėti neprivalome nei aš, nei Tu, o ištarti, klysti, pripažinti yra žmogiška, tai stiprumo požymis, tik taip nueisime link to šviesesnio rytojaus, jei ne rytoj, tai poryt tikrai.“
„Išklausant Moteris.“ – palaikymo gestas sau ir kitoms moterims. „Taigi, ši knyga buvo mano pačios įsiklausymas į save – dabar jaučiuosi išklausyta. Viliuosi, kad kitos moterys, nesvarbu, kur jos bebūtų, taip pat įsiklausytų į save ir jei bent mažas knygos krislelis prie to prisidės – mano tikslas bus pasiektas“ – taria Ernesta. „Ir sunki vaikystė – dar ne nuosprendis, o vidinė jėga dažnai būna prikeliama. Tik reikia palaikymo.”
Trumpame video filmuke galite susipažinti ne tik su autore, tarnyba, bet ir glausta projekto istorija, išsamesniu jo tikslu. El. knygos versiją galite rasti Ernestos Baužaitės facebook paskyroje.
[arve url=”https://www.youtube.com/watch?v=NJy2kZm686A” /]
