Pasirinktų 500 prieglobsčio prašymų paraiškų, kurios 2016-aisiais Danijos buvo atmestos, peržiūra parodė, kad 284 pabėgėliai nesakė visiškos tiesos.
Prieglobsčio prašytojai dažniausiai nesako tiesos apie savo padėtį, kai kreipiasi dėl prieglobsčio Danijoje. Naujausia Danijos pabėgėlių prašymų tarybos (Flygningenævnet) atlikta apžvalga, kuomet buvo išanalizuota 500 atmestų prieglobsčio prašymų, rodo, kad daugiau nei pusėje jų buvo dalinės ar visiškos netiesos.
„Kai kurie pasakoja istorijas, kurios neturi realaus pagrindo. Paaiškinimai tiesiog nelogiški”, – teigia Danijos imigracijos tarnybos (Udlændingeservice) direktoriaus pavaduotojas Andersas Dorphas.
Pasak naujienų agentūros „Ritzau”, per paskutinius tris 2016-ųjų mėnesius sulaukta 2400 prieglobsčio prašymų maždaug pusė buvo atmesti. A. Dorpho tvirtinimu, nemaža dalis jų kelia abejonių dėl patikimumo.
„Neretai girdime istorijas apie tai, kad jų gyvybei grėsė pavojus toje šalyje, iš kur pabėgėliai atvyko. Tokios istorijos yra įprastos, tačiau svarbu išsiaiškinti, ar kažkas iš tiesų buvo persekiojamas, ar ne”, – sakė A. Dorphas.
Tačiau pareigūnams paprašius pateikti detalesnę informaciją, kodėl besikreipiančiųjų gyvybė buvo pavojuje, kas jiems grėsė, atsakymai būdavo neaiškus ir bendras vaizdas nesusidarydavo.
Danijos imigracijos tarnyba rengia ilgus pokalbius su besikreipiančiais dėl prieglobsčio ir vykdo kruopščias kryžmones apklausas.
A. Dorphas teigė susidaręs vaizdą, jog daugelis prieglobsčio prašytojų yra susidėlioję savotišką teisingų atsakymų formulę, kai prašo prieblobsčio: „Galima sakyti, kad atsiranda tam tikra schema”.
Pareigūnas teigė negalįs būti tikras, kad visos išgalvotos istorijos buvo atskleistos, kai kuriais atvejais tebeliko abejonių. Pasak jo, pirmiausia reikia įsitikinti, ar žmogui kyla grėsmė, ar ne.
Parengta pagal thelocal.dk ir Scanpix.
