Kaip ir kitos Europos šalys, Danija ieško būdų, kaip užkirsti kelią naujiems išpuoliams prieš moteris. Tačiau naktinis klubas, iš lankytojų reikalaujantis susišnekėti su darbuotojais, sulaukė kaltinimų rasizmu.
Vokietijoje ir Švedijoje plačiai nuskambėję lytinio priekabiavimo prie moterų atvejai neseniai paskatino ieškoti naujų priemonių, kurios užkirstų jiems kelią.
Panašus nerimas kilo ir Danijoje, nes keliuose šalies miestuose moterys pasiskundė, esą jas užpuolė prieglobsčio prašytojai, daugiausia – musulmonai.
Bet griežtos politikos svetimšalių atžvilgiu besilaikantis naktinis klubas Danijoje taip pat neišvengė kritikos.
Mat Sionderborge įsikūręs naktinis klubas „Buddy Holly“ įsileidžia tiktai tuos lankytojus, kurie kalba viena iš trijų kalbų – daniškai, angliškai arba vokiškai.
Tiesa, ši taisyklė visai ne nauja. Klubas tokios politikos laikosi jau nuo 1997 metų.
Nors reikalavimas yra daug senesnis negu dabartinė migrantų krizė, pasipiktinimą jis sukėlė kaip tik dabar.
Klubo savininkas Tomas Holdenas teigė niekada nenorėjęs, kad jo praktiniais sumetimais įvesta taisyklė sukeltų pasipiktinimą.
„Produktas, kurį mes siūlome savo klientams, yra linksmas vakaras saugioje aplinkoje. Todėl būtina, kad lankytojai susišnekėtų su klubo darbuotojais“, – aiškino T.Holdenas.
„Buddy Holly“ savininko teigimu, jeigu personalas negali susikalbėti su didelėmis lankytojų grupėmis, tai sukuria nesaugumo jausmą.
Tačiau žmogaus teisių gynimo organizacijoms tokia taisyklė pasirodė netinkama.
„Amnesty International“ pareiškė, kad toks žingsnis diskriminuoja lankytojus.
„Žinoma, kad įmanoma susikalbėti su visais žmonėmis, jei įvyksta kas nors, susijęs su jų saugumu, net jeigu jie ir nekalba daniškai“, – tvirtino organizacijos atstovas Clausas Juulas.
O T.Holdenas teisinosi, kad iš pradžių tokia taisyklė buvo sugalvota norint neleisti didelėms grupėms atvykėlių iš Rytų Europos ir Rusijos įeiti į barą.
Tačiau net ir nuolatiniai „Buddy Holly“ lankytojai neslėpė pasipiktinimo dėl reikalavimo mokėti vieną iš trijų kalbų.
„Mums tai skamba kaip grynas rasizmas.
Dažnai matome, kad netoli baro lauke šąla nedidelės sirų grupės“, – pasakojo devyniolikametis Sorenas Verdoneris.
Migrantų krizė, per kurią Europos krantus pasiekė daugiau negu milijonas atvykėlių, paaštrino nesutarimus tiek Danijoje, tiek ir kitose ES valstybėse.
Nors yra nemažai tokių, kurie liberaliai žiūri į pabėgėlių perkėlimo kvotas, kiti reikalauja griežtesnių apribojimų migrantams atvykti į Senąjį žemyną.
Dar didesnį pasipiktinimą sukėlė žinia, kad šimtai moterų Naujųjų metų naktį Kelne tapo lytinio priekabiavimo aukomis.
Jas puolė minia, kurią daugiausia sudarė iš Šiaurės Afrikos kilę vyrai.
Danijos barai ir naktiniai klubai taip pat pranešė pastebėję gaunantys daugiau skundų dėl svetimšalių elgesio.
„Kaip ir likusi Danijos visuomenės dalis, mes mėginame rasti tinkamą sprendimą“, – pabrėžė Danijos restoranų ir kavinių asociacijos vadovas Torbenas Hoffmanas Rosenstockas. (AFP, „The Local“, LR)
Sujudimas Europoje
Vengrija paskelbė esanti pasiruošusi atsitverti tvora ir nuo Rumunijos. „Jei turėsime ten statyti tvorą, galėsime tai padaryti iš karto“, – vakar žadėjo šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Kad sulaikytų migrantų srautus, Vengrija jau yra atsitvėrusi tvoromis nuo Serbijos ir Kroatijos.
Be to, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ne pirmą kartą pareiškė, kad dėl migrantų krizės Europoje žlunga saugumo sistema. Jo manymu, reikia klausti, ar Europa apskritai išliks.
Tuo metu Švedija pranešė sutarusi su Maroku dėl be priežiūros į šalį atvykusių nepilnamečių grąžinimo. Tokie vaikai, kuriems nesuteikiamas prieglobstis, dažnai lieka gyventi Švedijos miestų gatvėse ir įsitraukia į nusikalstamą veiklą.
Švedų kaimynai norvegai planuoja grąžinti maždaug 5,5 tūkst. migrantų, praėjusiais metais atvykusių į šalį per pasienio su Rusija punktą tolimojoje šiaurėje. Pareigūnų Osle teigimu, Rusija irgi yra saugi šalis, kurioje migrantai gali prašyti prieglobsčio.
lrytas.lt
