Tikriausiai pastebėjote socialinius tinklus užplūdusias draugų nuotraukas iš Kopenhagos. To priežastis – pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ bilietai vos už vieną eurą. Kadangi Danijos sostinėje dar neteko lankytis, tokiam pasiūlymui negalėjome atsispirti ir mes. Paskaičiavę, jog skrydis į už 800 kilometrų esantį miestą kainuoja panašiai kaip ir puodelis kavos, metėme sau iššūkį kelionės metu išleisti kiek įmanoma mažiau.
Taupumo sumetimais – dviračiu ir pėsčiomis
Vos rezervavę bilietus pradėjome spręsti didžiausią kelionės galvosūkį – kur apsistoti. Nors nakvynės reikėjo vos trims naktims, užsibrėžtas taupymo tikslas gerokai susiaurino pasirinkimų ratą. Iš pradžių planavome apsigyventi pas nepažįstamuosius, rastus per Couchsurfing.org. Įvertinę riziką, jog šeimininkas paskutinę akimirką gali pasiūlymą atšaukti ir tokiu atveju liktume be stogo virš galvos, pasinaudojome tarsi iš dangaus nukritusia galimybe pernakvoti pas draugo sesę.
Kopenhaga – antroji dviračių sostinė po Amsterdamo. Pedalus čia mina ir mažyliai, ir žilstelėję senjorai. Kadangi Kopenhagoje atsiradome paryčiais, neskubėjome kviesti brangaus taksi ar ieškoti autobuso. Porą valandų nusnūdę miegamojoje oro uosto zonoje, paskaičiavome, jog mus apgyvendinti turinti mergina gyvena už 6 kilometrų. Kelionė viešuoju transportu kainuoja nuo 3 eurų, tad pailsinome kojas ir į laikinus namus leidomės pėsčiomis.
Pirmąją dieną juokavome, jog Kopenhaga – antroji dviračių sostinė po Amsterdamo. Pedalus čia mina ir mažyliai, ir žilstelėję senjorai. Populiariausios transporto priemonės nuoma atsieina nepigiai – maždaug 13 eurų parai. Laimei, mus priėmusi mergina gyveno studentų bendrabutyje, tad dar porą dviračių pasiskolino iš kaimynų.
Skandinaviškas preciziškumas pastebimas jau lėktuve
Kad Danija – skandinaviška šalis, pajautėme dar nė nenusileidę. Žvelgiant pro lėktuvo langą matosi simetriškai sustatyti namai ir itin švarios gatvės, o dviračių takai į plotį tęsiasi net du metrus. Daugiau nei ekologiškiausių transporto priemonių čia, ko gero, tik stendų su spektaklių ir koncertų reklamomis. Sunku įsivaizduoti, jog įmanoma spėti aplankyti bent trečdalį jų. Pragyvenimo lygis Danijoje labai aukštas, tad teko ieškoti ne tokių brangių pramogų. Pasinaudojome proga užsiimti Lietuvoje išbandytu ir pamėgtu geolobiavimu.
Parsisiuntus „Geocaching“ programėlę žemėlapyje gali matyti visame pasaulyje paslėptus nedidelius „lobius“. Išsamiai aprašyti ir netoliese esantys lankytini objektai, tad tokia veikla padeda geriau pažinti miestą. Taip užtikome laisvai prieinamų bunkerių bei senovinių, dabar muziejų funkciją atliekančių karinių laivų.
Kūno marginimui amžius – ne kliūtis
Iš pradžių stebėjomės danų atvirumu – mieste beveik nematyti langus dengiančių užuolaidų, tad gali stebėti viduje vakarieniaujančius ar televizorių žiūrinčius vietinius. Žmonės čia labai atsipalaidavę, nestato savęs į rėmus. Panašu, kad tatuiruotėmis Kopenhagoje pasipuošęs kone kiekvienas – tokį saviraiškos būdą pamėgo net ir garbingo amžiaus sulaukę senoliai. Danai labai saugo savo kalbą, tačiau, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, dauguma puikiai šneka angliškai.
Kai vietiniai pradeda berti nesuprantamus žodžius, tereikia mandagiai priminti, jog esi užsienietis, ir jie iš karto pradės ieškoti abiem patogaus būdo komunikuoti. Pasakojimą apie vakarienę angare, neįprastą tualetinio popieriaus panaudojimą ir taupymo įpročius rasite antrojoje straipsnių ciklo dalyje.
Kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
