Lietuviai, auginantys vaikus Švedijoje, Norvegijoje ar Danijoje, dažnai užduoda tą patį klausimą – ar mes gauname tokias pačias vaiko išmokas kaip vietiniai? Ar nėra paslėptų ribojimų dėl pilietybės?
Trumpas atsakymas paprastas: taip, lietuviai gauna tokias pačias išmokas kaip ir tos šalies piliečiai, jei teisėtai gyvena, dirba ir yra įtraukti į socialinio draudimo sistemą. Tačiau praktikoje svarbu suprasti, kaip veikia kiekvienos šalies tvarka ir kokios situacijos gali turėti įtakos išmokų dydžiui.
Švedija: sistema aiški ir universali
Švedijoje vaiko išmoka vadinama barnbidrag. Tai universali išmoka, mokama už kiekvieną vaiką iki 16 metų (o jei vaikas mokosi – tam tikrais atvejais ilgiau).
Šiuo metu išmoka siekia apie 1 250 Švedijos kronų per mėnesį už vieną vaiką. Šeimoms, auginančioms kelis vaikus, taikomas papildomas priedas, todėl bendra suma gali būti gerokai didesnė.
Svarbiausia – išmoka nepriklauso nuo pajamų. Jei šeima registruota Švedijoje, turi asmens kodą (personnummer) ir yra apdrausta šalies socialinio draudimo sistemoje, išmoka skiriama automatiškai. Tautybė neturi reikšmės – lietuvių šeimos gauna lygiai tiek pat, kiek ir švedų.
Norvegija: viena didžiausių išmokų regione
Norvegijoje vaiko išmoka (barnetrygd) mokama iki vaikui sukanka 18 metų. Tai viena ilgiausiai mokamų universalių išmokų Skandinavijoje.
Šiuo metu išmoka siekia apie 2 000 Norvegijos kronų per mėnesį už vaiką. Suma nepriklauso nuo tėvų pajamų – ji vienoda visiems, kurie turi teisę ją gauti.
Lietuviai, dirbantys Norvegijoje ir mokantys mokesčius, turi tokias pačias teises kaip ir vietiniai gyventojai. Jei vienas iš tėvų dirba Norvegijoje, o šeima gyvena kitoje Europos Sąjungos ar EEE šalyje, gali būti taikomos koordinavimo taisyklės – tuomet Norvegija moka pilną išmoką arba skirtumą, jei kitoje šalyje išmoka mažesnė.
Danija: daugiau niuansų
Danijoje sistema kiek sudėtingesnė. Išmoka (børne- og ungeydelse) mokama už vaikus iki 18 metų, tačiau jos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Kuo vaikas jaunesnis, tuo išmoka didesnė.
Be to, Danijoje svarbus gyvenimo ir darbo stažas šalyje. Naujai atvykę asmenys gali iš pradžių gauti dalinę išmoką, kol sukaupia tam tikrą socialinio draudimo laikotarpį. Tačiau ilgiau gyvenant ir dirbant šalyje, lietuviai gauna tokią pačią pilną išmoką kaip ir danai.
O kaip palyginti su Lietuva?
Lietuvoje vaiko pinigai siekia apie 120–130 eurų per mėnesį už vaiką (priklausomai nuo galiojančių indeksavimų ir papildomų priedų).
Skandinavijoje nominalios sumos dažnai yra didesnės, ypač Norvegijoje. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvenimo kainų skirtumo. Nors išmokos didesnės, pragyvenimas šiose šalyse taip pat brangesnis.
Kada gali kilti problemų?
- Dažniausios situacijos, su kuriomis susiduria lietuviai:
- Tėvai dirba skirtingose šalyse.
- Vaikas gyvena Lietuvoje, o vienas iš tėvų dirba Skandinavijoje.
- Šeima nėra tinkamai deklaravusi gyvenamosios vietos.
- Nėra užregistruota socialinio draudimo sistemoje.
Tokiais atvejais sprendžiama, kuri šalis yra „pagrindinė mokėtoja“. Europos Sąjungos taisyklės užtikrina, kad šeima nepraras teisės į išmoką, tačiau gali tekti pateikti papildomų dokumentų.
Svarbiausia žinutė lietuviams
Skandinavijos šalys socialines garantijas taiko pagal gyvenimo ir darbo statusą, o ne pagal pilietybę. Jei gyvenate legaliai, dirbate ir mokate mokesčius – jūsų vaikai turi tokias pačias teises kaip ir vietinių gyventojų vaikai.
Vis dėlto verta reguliariai pasitikrinti informaciją oficialiose institucijose – Švedijoje tai Försäkringskassan, Norvegijoje – NAV, Danijoje – Udbetaling Danmark. Socialinės taisyklės gali keistis, o kiekviena šeimos situacija yra individuali.
Gyvenimas Skandinavijoje dažnai vertinamas dėl stiprios socialinės apsaugos sistemos. Vaiko pinigai – tik viena jos dalis, tačiau šeimoms tai svarbi finansinė parama, padedanti padengti kasdienes išlaidas.
