Vilniuje, Žvėryne, buvusios duonos kepyklos teritorijoje Saltoniškių g. planuojama unikalaus Lietuvoje biurų kvartalo statyba, kurios vertė – apie 100 mln. eurų. Pastatų komplekso projektą kūrę architektai iš Danijos ir Lietuvos prioritetu pasirinko gamtą, Vilniaus miesto architektūrinį paveldą ir darbuotojų poreikius.
Projekto centre – žmogus
„Darbuotojas visada vertingesnis nei darbo vieta“, su tokia nuostata pastatų komplekso projektą rengė architektų dano Ulrik Raysse ir jo kolegos, Danijoje ir Lietuvoje kūrusio architekto Aleksandro Gvildžio, komanda. „Pastatą statysime žmonėms, prie jų poreikių derinome sienas. Mes atsisakome ręsti dėžutes, į kurias lyg daiktai į lentynas vėliau grūdami darbuotojai“, – pasakojo Ulrik Raysse.
Pirmas iš keturių numatytų pastatų turės ne tik erdves mamoms, bet ir dviračių saugyklas bei dušus dviratininkams. Laikantis daniškų tradicijų suplanuota įrengti ir aplink sklypą išplėsti dviračių takus, taip pat planuojama įsteigti „CycloCity Vilnius“ dviračių nuomos punktą.
Nepamiršti ir elektromobilių vairuotojai: jų lauks 11 įkrovos taškų. Visuose pastatuose bus įrengta ypatinga oro kokybės sistema. Sudėtingi ventiliacijos bei drėkinimo sprendimai leis darbuotojams kvėpuoti šviežiu, gaiviu ir sveiku oru.
Architektai akcentuoja darbuotojų emocinį komfortą – šiame pastate vyraus vandens tematika, harmoniją kurs atviras baseinas, kuris žiemos metu bus paverčiamas į čiuožyklą.
Ypatinga pastato architektūra didžiulį dėmesį skiria saulės šviesai: siekiama, kad kiekviena darbo vieta gautų kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Saulė bus „įdarbinta“ ir pastatą aprūpins elektros energija: ant stogų sumontuoti fotoelementai pagamins bent dešimtadalį reikalingos energijos. Tai bus vienas iš nedaugelio pastatų Vilniuje, kuris turės A energinio naudingumo klasę, išsiskirs ypatingai žemu triukšmo lygiu.
Projekto vystytojai siekia gauti statinių tvarumą liudijantį BREEAM New Construction sertifikatą – Lietuvoje tokio sertifikato dar neturi nei vienas pastatas. Kad nebūtų nepažeistas gamtos balansas, nuspręsta sodinti Žvėryno natūralią ekosistemą palaikančius augalus.
Įvertintas ir lietuvių architektų
Aukšta kokybės kartelė ir nenuvalkioti architektūriniai sprendimai paliko įspūdį vienam žymiausių Lietuvos architektų Algimantui Nasvyčiui, architektūros – urbanistikos ekspertų taryboje pasidžiaugusiam, kad tokie projektai gimsta Vilniuje.
„Tai ir buvo mūsų tikslas – kad planuojami pastatai būtų darni Vilniaus panoramos dalis, kad Vilniaus architektūrinį veidą kurtų, o ne darkytų“, – sakė architektas Aleksandras Gvildys. Kad šitas tikslas būtų pasiektas architektai ir projekto vystytojai pasirinko nestatyti dangoraižių, kurie užstotų Vilniaus panoramą, vietoje to nusprendė prie landšafto priderinti žemus pastatus.
Be to, naujos erdvės bus pritaikytos prie visuomenės poreikių: veiks ir žaliavalgiams skirtas restoranas, vėliau bus įrengta vieta koncertams, pastatų nuo visuomenės neribos tvoros ar užkardos – vilniečiams bus sukurta nauja pasivaikščiojimų ir pavakarių promenada.
„Žvėryną papuošime nauju traukos tašku – skandinavišku minimalizmu ir gyvybe pulsuojančia, bendruomenei atvira oaze“, – projekto kūrėjų planus apibendrino architektas A. Gvildys.
Naujuoju projektu džiaugėsi ir architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis: „Smagu matyti, kad buvusio pramonės objekto vietoje plėtojamas verslo kvartalo projektas. Džiaugiuosi, kad architektai ne tik įgyvendino detaliojo plano, kurio kuratoriumi teko būti, sprendinius, bet ir kuria naujas patrauklias visuomenines erdves, formuodami jungtis tarp sklypų ir viešąsias teritorijas verslo kvartalo viduje.“
