Propagandos „kaip Lietuvoje blogai“ fone kaip paprastas Lietuvos pilietis norėčiau išreikšti savo nuomonę dėl emigracijos ir ar tikrai viskas atrodo taip blogai. Kontekstui: esu 25 metų bakalauro studijas baigęs jaunuolis, kilęs iš mažesnio miesto ir šiuo metu gyvenantis sostinėje. Mačiau ir gyvenimo kaime, ir gyvenimo mieste, ir gyvenimo didmiestyje (pagal Lietuvos mastus). Tikiuosi, mano nuomonę perskaitys didelė dalis Lietuvos piliečių, nes esu iš statistinės Lietuvos šeimos, be turtų ir privilegijų.
Emigracija yra opiausia tema Lietuvoje ir piešiama tarsi ji yra problema. Tarsi tai yra didžiausias blogis šalyje. Jeigu žmonės neemigruotų, gyvenimas būtų pasaka, nes iš jaunų žmonių sumokėtų mokesčių galėtume mokėti pensijas pensininkams, tiesti kelius, statyti darželius ir tapti nauju ekonominės galios bastionu Baltijos šalyse.
Taigi, pakalbėkime apie dažniausiai aptarinėjamas emigracijos pasekmes. Pirma, emigracija skaudžiausiai paveikia mažiausius miestus. Labai daug kalbama apie kaimų išnykimą, kad tai yra pasibaisėtina, kad anksčiau regionai buvo stipresni, kad tai negrįžtamas reiškinys ir tai yra labai blogai. Tačiau pasižiūrėkime į realybę. Anksčiau žmonėms kaime gaunant mažą užmokestį galbūt tiesiog nebuvo didelių galimybių iš jo išvykti. Dažnai socialinės priežastys versdavo pasilikti (reikia prižiūrėti turtą, tėvus, senelius ir t.t.) ir kęsti mažus atlyginimus ar pašalpas bei sudėtingas gyvenimo sąlygas. Dabar turime tokią situaciją, kai žmogus išvykęs į kitą šalį dirbti gali kuo puikiausiai padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems, būdamas ne kaime.
Realybė tokia, kad kaimus naikina iš esmės ne emigracija, o pasikeitęs pasaulis. Dabar reikia daug mažiau žmonių, kad apdirbtų žemę, žmogų nukonkuravo technika. Kaime nebėra prasmės gyventi tiek žmonių, jeigu kaimas laikėsi iš žemdirbystės. Dėl to žmonės iš kaimų emigruoja į didesnius miestus ir kitas šalis. Tai neišvengiamas procesas ir mažai apgyvendintos nemodernios Lietuvos vietovės tiesiog išnyks, nes nebeturi šiuolaikiniam žmogui ko pasiūlyti, o žmogaus ten tiesiog nebereikia. Galime apibendrinti, kad Lietuvos regionų išnykimas nėra emigracijos pasekmė. Tai kintančio pasaulio pasekmė. O emigracija regionų gyventojams leidžia apsisaugoti nuo neišvengiamo skurdo.
Antra, emigracija neigiamai veikia darbo rinką ir mažina šalies konkurencingumą bei ekonominį augimą. Taip, sutikime, pramonininkams sudėtinga, kai nėra žmonių, dirbančių už minimumą. Šie žmonės emigravę. Tačiau būkime blaivūs: Lietuva yra globalios ekonominės rinkos žaidėja ir jeigu įmonė neturi ko pasiūlyti savo darbuotojams, yra kitos įmonės, kurios turi. Gal Lietuvai įmonių, mokančių tik minimumą, tiesiog nebereikia? Iš esmės emigracija skatina atlyginimų kilimą, nes darbdaviams nelieka nieko kito, tik mažinti savo pelno procentą, kad išlaikytų darbuotoją. Statistika kalba pati už save. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje reali darbo jėga auga nuo 2010 metų. 2010-ais metais (I ketvirtį) Lietuvoje buvo 1 221,9 mln. užimtų žmonių (dirbančių ar besimokančių). 2016 metų IV ketvirtį Lietuvoje buvo 1 358,4 mln. užimtų žmonių. Taigi, 136 500 užimtų žmonių augimas. Nuo 2010 metų oficialiais duomenimis emigravo apie 350 tūkst. žmonių. Tačiau kaip išeina, kad emigravus beveik 400 tūkst. žmonių Lietuvoje dirbančių padaugėjo beveik 150 tūkst.?
Esmė ta, kad daugiausiai emigravo užimtumo neturintys žmonės arba jaunimas. Taip pat emigrantai ne tik emigruoja, jie ir grįžta. 2010 metais Lietuvoje bedarbių buvo 270 tūkst., o 2016 bedarbių buvo 112 tūkst. Taip, sutikime, jaunimo emigracija yra baisu, tačiau jaunimui žymiai lengviau sukaupti kapitalą užsienyje ir įgyti turto Lietuvoje. Ne visi žmonės grįš, tačiau bus ir grįžtančių. O sukauptą turtą jie investuos Lietuvoje.
Taigi, ar labai blogai, kad Lietuvoje emigruoja neužimti žmonės? Ar blogai, kad žmonės išvažiavo ieškoti geresnių sąlygų? Pirma, dirbantys išlaiko mažiau bedarbių. Antra, emigrantai užsidirba ir kažkiek pajamų išleidžia Lietuvoje. Trečia, mažesnis darbo jėgos prieinamumas didina darbdavių konkurenciją dėl darbuotojų, todėl sparčiau auga atlyginimai. Ketvirta, mažėjantis gyventojų skaičius išryškina socialines problemas, kurios nebuvo sprendžiamos sistemiškai.
Kad pažabotume emigraciją, problemas reikia spręsti sistemingai. Reikia pritraukti investicijas, perskirstyti lėšas, mažinti korupciją, kovoti su šešėliu, optimizuoti mokesčių sistemą, kad visas šias problemas išspręsti. Ir emigracija padeda tai padaryti. Emigracija kaip pasekmė apnuogina šalies problemų priežastis. Kiekvienas emigrantas nebyliu protestu prisideda prie įtampos didinimo, nepasitenkinimo neprotingu valstybės valdymu, neteisinga socialine politika, mažais atlyginimais. Tačiau emigrantai netampa bedarbiais ir našta savo šaliai. Jie protestuoja, jie išvažiuoja, tačiau kartais grįžta. Ir mums visiems, likusiems, netgi lengviau. Mes turime argumentų, kad ne viskas gerai. Kad daug ką reikia keisti ir modernizuoti. Valstybė yra priversta mažinti biurokratinį aparatą. Darbdaviai privalo kelti atlyginimus. Korupcija tampa vis akivaizdesnė ir nelieka nieko kito, kaip ją naikinti.
Aš esu kitos nuomonės šalininkas: emigracija nerodo, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje blogėja. Emigracija rodo, kad žmonės pagaliau suprato, kad gali gyventi geriau. O tai yra labai didelis skirtumas. Mes emigruojame į moderniausias ir sėkmingiausias pasaulio valstybes ir lygiuojamės būtent į jas. Jeigu neturėtume galimybių emigruoti, dar begalė problemų būtų nepajudintos vien dėl to, kad „už durų laukia eilė“. Kuo mažiau žmonių Lietuvoje lieka, tuo kiekvienas žmogus Lietuvai didesnė vertybė. Ir kai ateisime iki tokio taško, kai Lietuva vertins žmogų tiek, kiek reikia jo orumui, pamatysime, kaip emigracija sustoja. Reziume: karščiavimas nėra liga. Karščiavimas yra organizmo būdas su liga susitvarkyti. Emigracija nėra problema. Emigracija yra tam tikras būdas versti spręsti problemas. Kitaip nesutaisysime šalies problemų. Kol visi mokės mokesčius kvailiems, korumpuotiems ir neefektyviems metodams valdyti ir kurti valstybę, tol tie metodai nesikeis.
Kai neefektyvi sistema nebeturės resursų gyvuoti, tuomet atsiras vietos naujam požiūriui. Lietuvai nereikia stabdyti emigracijos. Lietuvai reikia, kad šalyje būtų gera gyventi. Negydykime karščiavimo. Naikinkime bakterijas, kurios verčia mus karščiuoti.
Šaltinis: Delfi.lt
