Jantės įstatymas (Janteloven) – nerašyta taisyklė, kad niekas negali manyti, jog yra geresnis už kitus,reiškianti pavydą ir neigiamą požiūrį į individualumą; įstatymo esmė – nebandyk išsiskirti iš kitų. Jis skamba taip:
- Nemanyk, kad esi ypatingas;
- Nemanyk, kad esi svarbesnis už mus;
- Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;
- Nemanyk, kad esi geresnis už mus;
- Nemanyk, kad žinai daugiau už mus;
- Nemanyk, kad esi svarbesnis už mus;
- Negalvok, kad kažką gerai išmanai;
- Nesijuok iš mūsų;
- Nemanyk, kad kažkam iš mūsų tu rūpi;
- Nemanyk, kad gali mus kažko išmokyti.
Prieš daugiau nei 75 metus danų rašytojas Akselis Sandemose (1899–1965), neapsikentęs danų perdėto bendruomeniškumo mentaliteto, išsikraustė iš Danijos, o savo pastebėjimus apie tokio bendruomeniškumo įtaką danams aprašė novelėje apie mažą fiktyvų Danijos miestelį Jantė. Jame visi žmonės stengiasi neišsiskirti vieni iš kitų ir gyvena pagal „Dešimt Jantės įstatymų“.
Savo novele A. Sandemose kritikavo provincialų danų mentalitetą, remiantį tik kolektyvinę sėkmę ir baudžiantį individualias pastangas.
Pagal Jante išskirtinumas kelia pavydą. Naujas automobilis, geresnis išsilavinimas ar aukštesnis atlyginimas piktina kitus ir laužo Jantės įstatymą. Jo nesilaikymas kelia grėsmę bendruomenės darnumui.
Ar gyvas Jantės įstatymas Danijoje? Juk laikai pasikeitė,viešpatauja konkurencinė kova… Iš dalies taip, ypač paskutinis punktas : Nemanyk kad gali mus kažko išmokyti. Danai ne visada atviri turintiems kitokį kultūrinį „bagažą“ir neva reikia taikytis prie jų žaidimo taisyklių. Bet gal taip yra visur? Ir Jantės įstatymas – tiktai literatūra?
