Pasak naujo švedų tyrimo, yra šiek tiek rizikos, kad žmonės darbo rinkoje bus pakeičiami robotais, tačiau ne visose srityse.
„Darbo pakeitimo” tyrimas, kurį atliko keturi Stokholmo ekonomikos mokyklos tyrėjai, analizavo, kaip lengvai darbai ateityje bus automatizuojami. Tyrimo išvados rodo, kad mintis, jog mus visus darbo rinkoje netrukus pakeis minios pigesnių ir patikimesnių robotų, tikrai nėra teisinga.
Kaip pastebima tyrime, daugelyje sričių tebėra didelių techninių iššūkių, susijusių su automatizacija. Pavyzdžiui, mašinos greičiau nei žmonės geba išrinkti ir atkurti informaciją duomenų bazėse, joms tebėra sunku sukurti kažką naujo. Tad šiuo aspektu kūrybinis žmonių intelektas suteikia mums pranašumą.
„Kūrybinis intelektas yra visa esmė. Šiuo metu tai vienas sunkiausiai automatizuojamų gebėjimų. Norėdamas būti kūrybiškas, žmogus turi sugebėti kurti naujas jau pažįstamų sąvokų kombinacijas, o tam reikia solidaus išmanymo”, – aiškinama tyrime ir pridedama, kad kompiuteriams stinga bendro išmanymo, kurį žmonės išvystė per ilgą laiką.
Kalbant apie tokius dalykus kaip jutiminis suvokimas, robotams taip pat nelengva: nuspręsti, kiek jėgos reikia norint paimti objektą ir įvertinti objekto poziciją, kai jo nemato kamera, yra sunki užduotis. Lygiai taip pat sudėtingos su klausymu susijusios užduotys, pavyzdžiui, išskirti atskirus balsus ir kruopščiai įrašyti informaciją triukšmingoje aplinkoje, tarkim, restorane.
Tikriausiai nestebina, kad pati sudėtingiausia sritis robotams yra socialiniai ir emociniai gebėjimai, kurių atžvilgiu, kaip tyrimas vertina, robotai „greičiausiai nepranoks žmonių dar mažiausiai du dešimtmečius”.
Automatizuotas „Amazon” sandėlis. Julio Cortez/AP nuotrauka
Bendra išvada tokia, kad kol mašinoms gerai sekasi atlikti tokias paprastas užduotis kaip daiktų pakavimas sandėlyje (ir taip jau daroma automatizuotuose sandėliuose), jos neturi gebėjimų atlikti daug nuoseklių užduočių, reikalaujančių prisitaikymo prie situacijos ir nenuspėjamų aplinkybių.
Lengvai suvokiamas pavyzdys yra paciento vedimas ligoninėje. Ši užduotis reikalauja paciento emocinės būklės supratimo, kad būtų galima padėti jam atsikelti iš lovos, taip pat motorinių įgūdžių ir jutiminio supratimo, jog pacientas galėtų judėti tinkamu greičiu ir pajėgumu. Iš pažiūros žmogui paprasta užduotis robotui yra sudėtinga, mat reikalauja žmonėms būdingo emocinio ir jutiminio suvokimo.
„Niuansų aptikimas ir generavimas neabejotinai yra ta sritis, kurioje šiuo metu technologijoms dar sekasi sudėtingai. Pavyzdžiui, mašinoms labai sunku aptikti sarkazmą”, – sako vienas tyrimo autorių Jochemas van der Zande.
„Bendram automatizacijos potencialui taip pat didele dalimi įtaką daro faktas, kad mašinoms tebėra sunku atlikti nerutinines užduotis (susidoroti su nauja aplinka ar netikėtais įvykiais) ir integruoti sudėtinius gebėjimus į sėkmingai funkcionuojančius sprendimus”, – sako J. van der Zande.
Rutininių ir nerutininių darbų perskyra taip pat siejasi su pažintinėmis užduotimis. Mašina gali atlikti buhalterines užduotis geriau nei žmogus – pajėgumai šioje srityje pasiekė „beprecedentę apimtį ir tempą”, pasak tyrimo. Tačiau mašinos sunkiai tvarkosi su nerutininėmis pažintinėmis užduotimis, reikalaujančiomis kūrybiškumo ar samprotavimo, pavyzdžiui, mokymu arba derybomis.
Automatizacijos potencialas gali skirtis priklausomai nuo šalies, apibendrina tyrėjai. Švedijos atveju darbų, kurie labiausiai rizikuoja būti pakeisti robotų, procentas (septyni) yra mažesnis nei vidurkis (devyni) dėl stipraus šalies susikoncentravimo į įgudusius darbuotojus, kurie atlieka mažiau automatizuotų užduočių.
Tyrimas rodo, kad labiau tikėtina ne masinė darbų netektis, o tai, jog mašinos perims tam tikras kasdienes įprastines užduotis, tuo tarpu žmonės labiau susitelks į papildomas užduotis, kur savo kurybiškumo ir interaktyvių gebėjimų dėka jie turi pranašumą.
„Mūsų tyrimas parodė, jog technologijų pažanga greičiausiai nenulems masinės bedarbystės, o greičiau paskatins tvirtesnį žmonių ir mašinų bendradarbiavimą ir pakeis požiūrį į žmonių darbą. Kaip bebūtų, tam, kad šitaip nutiktų, turime būti tinkamai išsimokslinę ir pasirengę. Tad būtent į tai reikėtų susitelkti tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus atstovams”, – apibendrina J. van der Zande.
Parengta pagal thelocal.se.
