Antiimigracinis politinis diskursas ir migrantams nedraugiškos politinės priemonės turi disproporcinį ir žalingą poveikį migrantams. Tokia išvada skelbiama naujojoje Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) ataskaitoje.
26 ES šalis apžvelgiantis tyrimas parodė, kad ES gyvenantys migrantai vis dažniau tampa rasistinių smurto išpuolių taikiniais, susiduria su diskriminacine politika ir požiūriu, kliudančiu jiems patekti į darbo rinką.
Rasistiniai išpuoliai prieš migrantus, ribojimai darbo rinkoje ataskaitoje minimi kaip vis sudėtingėjančios situacijos, su kuria susiduria atvykėliai į ES šalis, dalis.
Kalbant apie Daniją, paminimi tokie incidentai kaip Martino Henrikseno iš Danijos liaudies partijos išpuolis prieš aštuoniolikmetį moksleivį, kuris gimęs Danijoje, jo motina danė, o tėvas – iranietis. Televizijos debatuose politikas pareiškė, kad nelaiko jaunuolio danu. „Negalima daryti išvados, kad tu esi danas tiesiog todėl, jog gimei ir užaugai Danijoje, kalbi daniškai ir mokaisi daniškoje mokykloje. Tai tiesiog absurdas”, – aiškino M. Henriksenas.
Tokiu pareiškimu politikas atribojo kitos kilmės Danijos piliečius nuo daniškosios tapatybės, tvirtinama ataskaitoje ir pabrėžiama, kad „įprastiniai nacionalinės tapatybės ženklai, tokie kaip gimimo vieta, kalba, išsilavinimas, tampa nebepakankami”.
Kitas pavyzdys iš Danijos kultūrinio ir politinio gyvenimo – Imigracijos ministrės Inger Støjberg nurodymu Libano dienraščiuose patalpinti skelbimai, raginantys pabėgėlius nevykti į Daniją.
Taip pat pažymimas ženklus socialinių išmokų pabėgėliams sumažinimas: „Po 2015-ųjų rinkimų naujoji Danijos vyriausybė migrantams ir prieglobsčio ieškotojams sumažino išmokas iki 50 procentų, siekdama, kad Danija taptų ne tokia patraukli pabėgėliams. Be to, dabar socialinės išmokos priklauso nuo to, kiek laiko gyvenama Danijoje”.
Ataskaitoje prisimenami atvejai, kai prieglobsčio prašytojas buvo užpultas trijų kaukėtų vyrų, padegtas autobusas su prieglobsčio centro gyventojais, incidentai, kai prieglobsčio prašytojų centro sienos buvo išpaišytos grasinančiais grafičiais.
Danijos liaudies partijos per rinkimus surinktas balsų skaičius apibūdintas kaip „rinkiminė partijų, besiremiančių ksenofobinėmis ir rasistinėmis idėjomis, sėkmė”.
„Europos Sąjunga ir politiniai lyderiai privalo sustabdyti žiaurų neapykantos ratą ir susitelkti ties ilgalaikiais sprendimais, padėsiančiais mažinti neapykantos nusikaltimus ir į migrantus nukreiptą diskriminaciją”, – pranešime spaudai teigia ENAR vadovė Amel Yacef.
„Ribojančios politinės priemonės ir prieš migrantus nukreiptas diskursas prisideda prie bendro negatyvaus klimato, kai migrantai įsivaizduojami kaip priešai. Tai gali legitimizuoti diskriminaciją, o kai kuriais atvejais – ir išpuolius prieš migrantus. Kai jie vaizduojami kaip problema, daroma įtaka žmonių nuomonei apie migrantus, jie suvokiami kaip priešiški elementai”, – aiškina ENAR atstovė spaudai Georgina Siklossy.
Tuo tarpu Švedijoje pastebima, kad progresyvus šalies požiūris į imigraciją kinta. Ataskaitoje pabrėžiami išpuolių prieš migrantus atvejai ir kraštutinių dešiniųjų aktyvizmas.
„Švedija vis dar yra gerokai progresyvesnė už kitas valstybes, tačiau pavojus egzistuoja. Įvesti migracijos ir integracijos politikos suvaržymai, žiniasklaidos diskursas iš pozityvaus ir priimančio pabėgėlius bei prieglobsčio prašytojus tampa vaizduojantis migrantus kaip problemą”, – teigia G. Siklossy.
„Smurtas prieš migrantus yra kurstomas neapykanta persmelkto antiimigracinio diskurso. Pilietinės visuomenės organizacijos Europoje praneša, kad toks diskursas legitimizuoja smurto išpuolius ir skatina rasistinių pažiūrų žmones imtis veiksmų.
ENAR ataskaitoje pastebima, kad kraštutinės dešinės grupuotės sėkmingai nustato migracijos toną, o žiniasklaidos priemonės „sieja musulmonų bendruomenę su terorizmo ir saugumo klausimais”. ENAR atstovų teigimu, matyti, jog Švedijoje „migrantų vaizdavimas žiniasklaidoje daugiausia apima musulmonus, o musulmonai, žmonės, kurie atvyko į šalį dėl konfliktų kitur, siejami su ekstremizmu”
Švedija taip pat yra viena iš keleto ES narių, kur populiarus požiūris, kad „baltosios” europietės privalo būti apsaugotos nuo grobuoliškų musulmonų vyrų.
Stokholmo metro 2015-aisiais Švedijos demokratų partijos iniciatyva buvo iškabnti prieš romus nukreipti skelbimai. Tapo „aiškiau nei aišku, kad tokių migrantų nelaukiama”. ENAR pažymi, kad visgi skelbimai susilaukė aštrių reakcijų, juos smerkė tiek atskiri asmenys, tiek organizacijos, tačiau sudėtinga vertinti, kokia dalis švedų yra prieš tokius veiksmus.
„Tyrime pernelyg nesigilinama į šį aspektą. Žinoma, nepaprastai teigiamas faktas, kad visuomenė pasmerkė skelbimus, bet sunku spręsti, ar didžioji dauguma švedų yra prieš tokias priemones, ypač turint omenyje, kad 2014-ųjų rinkimuose Švedijos demokratų partija susilaukė išaugusio palaikymo”, – sako G. Siklossy.
Tyrimo išvadose tvirtinama, kad Europoje matyti pastangų kovoti su diskriminacija teisinėmis priemonėmis. Tuo tarpu kaip kontrastas pastebima griežtėjanti migracijos politika. Pasak ENAR, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama abipusei integracijai.
„Europoje nėra tokio dalyko kaip visiškai tautinės valstybės, tačiau kol tai bus aiškiai suvokta ES šalių narių, antiimigracinės idėjos ir rasizmas nesiliaus”, – apibendrinama tyrimo išvadoje.
