Per pastaruosius tris dešimtmečius temperatūra Europoje pakilo daugiau nei dvigubai viršydama pasaulinį vidurkį – tai sparčiausias temperatūros kilimas iš visų žemynų, praneša Jungtinės Tautos.
Nuo 1991 metų Europos regione temperatūra vidutiniškai pakilo 0,5 laipsnio Celsijaus kas dešimtmetį, nurodoma bendroje Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ir Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ ataskaitoje.
Dėl šios priežasties 1997–2021 metais Alpių ledynų storis sumažėjo 30 metrų, o Grenlandijos ledynas greitai tirpsta ir taip prisideda prie spartėjančio jūros lygio kilimo.
Praėjusiais metais Grenlandija patyrė ledo tirpimą ir pirmą kartą užfiksuotą tokį gausų lietaus kiekį. Ataskaitoje įspėjama, kad temperatūra visoje Europoje greičiausiai ir toliau kils tokiu greičiu, kuris viršija pasaulinės vidutinės temperatūros pokyčius.
„Europa atspindi tiesioginį šylančio pasaulio vaizdą ir mums primena, kad netgi gerai pasirengusios visuomenės nėra apsaugotos nuo ekstremalių oro reiškinių“, – sakoma PMO generalinio sekretoriaus Petteri Taalas pareiškime.
Pasaulio meteorologijos organizacija pasaulį skirsto į šešis regionus, o Europos regionas apima 50 šalių ir pusę sparčiai šylančios Arkties srities, kuri pati atskirai nėra žemynas.
Antarktidoje, kuri yra žemynas, bet nepatenka į šešis PMO išskiriamus regionus, spartų šilimą išgyvena tik Vakarų Antarktidos pusiasalio dalis.
Pažeidžiama Europa
Naujojoje ataskaitoje, paskelbtoje prieš sekmadienį Egipte prasidėjusią 27-ąją JT klimato konferenciją, nagrinėjama padėtis Europoje iki 2021 m. imtinai.
Ataskaitoje nustatyta, kad praėjusiais metais dėl didelio poveikio oro ir klimato reiškinių, daugiausia potvynių ir audrų, žuvo šimtai žmonių, šie reiškiniai tiesiogiai paveikė daugiau nei pusę milijono žmonių ir padarė ekonominės žalos visoje Europoje, kuri siekia beveik 50 mlrd. eurų.
Ataskaitoje išskiriama ir keletas teigiamų aspektų, įskaitant daugelio Europos šalių sėkmę mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. 1990–2020 metais visoje ES tokių emisijų sumažėjo beveik trečdaliu, o blokas nustatė 55 proc. sumažinimo tikslą iki 2030 metų.
Europa taip pat yra vienas pažangiausių regionų tarpvalstybinio bendradarbiavimo siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos srityje, pažymima jungtinėje ataskaitoje. Ataskaitoje taip pat giriamas pasaulyje pirmaujančių Europos išankstinio įspėjimo sistemų diegimas. Šios sistemos užtikrina maždaug 75 proc. gyventojų apsaugą. Teigiama, kad Europos veiksmų planai padėjo išgelbėti daug gyvybių.
„Europos visuomenė yra pažeidžiama klimato kaitos ir pokyčių, – pažymi „Copernicus“ Europos vidutinio laikotarpio orų prognozių centro vadovas Carlo Buontempo. – Tačiau Europa taip pat yra tarptautinių pastangų sušvelninti klimato kaitą ir kurti naujoviškus sprendimus, padėsiančius prisitaikyti prie naujo klimato, kuriame europiečiams teks gyventi, priešakyje“.
Rūpestis dėl sveikatos
Tačiau žemynas visgi susiduria su grėsmingais iššūkiais.
„Šiais metais, kaip ir 2021-aisiais, didelę dalį Europos paveikė didžiulės karščio bangos ir sausros, kurstančios miškų gaisrus“, – sakė P. Taalas, taip pat primindamas praėjusių metų „išskirtinius potvynius“.
Ataskaitoje perspėjama, kad, net ir susiklosčius palankesiniam šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo scenarijui, „numatoma, jog karštų temperatūrų kraštutinumų atvejų dažnis ir intensyvumas toliau didės“.
Pažymima, kad tai kelia nerimą, mat Europoje dažniausi tokio tipo atvejai yra karščio bangos, ypač žemyno vakaruose ir pietuose.
„Klimato kaitos, urbanizacijos ir gyventojų senėjimo derinys regione sukuria ir dar labiau sustiprins pažeidžiamumą karščiui“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Besikeičiantis klimatas taip pat skatina kitų sveikatos problemų atsiradimą. Dėl to jau pradėjo keistis žiedadulkių ir sporų gavyba ir pasiskirstymas, todėl, panašu, dėl šios priežasties daugėja įvairių alergijų.
Daugiau nei 24 proc. Europos regione gyvenančių žmonių patiria tokias alergijas, įskaitant astmą, o vaikų dalis yra dar didesnė – 30-40 proc., be to, ši dalis vis auga.
Šylantis klimatas taip pat sukelia daugiau pernešėjų platinamų ligų – pavyzdžiui, erkės persikelia į naujas teritorijas, atneša Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Azijos tigriniai uodai taip pat juda toliau į šiaurę, keldami Zikos viruso, Dengės karštligės ir čikungunijos karštligės pavojų, pažymima pranešime.
Parengta pagal „The Local“.
