Kas apie 965 metus buvo užrašyta ant karaliaus Haraldo Mėlyndančio runų akmens? Apie ką pasakoja danų baletas „Silfidė” („La Sylphide”)?
Šie klausimai – ne iš stojamojo egzamino į prestižinį universitetą, o iš atnaujinto testo tiems, kas siekia įgyti Danijos pilietybę.
Norintys oficialiai tapti Danijos piliečiais per 45 minutes turi atsakyti į klausimus apie Skandinavijos karalystės istoriją, kultūrą, politiką, papročius nuo vikingų iki moderniųjų laikų. Šis testas – tikras lošimas imigrantams, iš kurių ne visi gali pasigirti geru išsilavinimu ir nelengvai perpranta danų kalbos subtilybes.
Netgi patys danai, smalsumo vedini nusprendę pabandyti išlaikyti pilietybės testą, turėjo gerokai paprakaituoti tam, kad surinktų minimalų išlaikymui būtiną teisingų atsakymų skaičių – 32 iš 40.
Birželį pilietybės testo neišlaikė du trečdaliai jį laikiusių užsieniečių. Neišlaikiusiųjų kitas bandymas laukia gruodį.
Integracijos ministrė Inger Støjberg, per pastaruosius keletą mėnesių inicijavusi keletą reformų, griežtinančių užsieniečių patekimą ir pasilikimą Danijoje, pareiškė, kad 35 procentus teisingų atsakymų galima rasti nemokamoje medžiagoje, kuri pateikiama prieš laikant testą.
„Neišlaikiusiųjų procentas yra santykinai didelis, nes žmonės šiam testui tinkamai nepasiruošia ir nesinaudoja medžiaga, kuri yra prieinama visiems”, – pareiškė ministrė.
Teste teiraujamasi apie tokius dalykus kaip rinkimų teisės suteikimas moterims, mokesčiai, parlamento narių rinkimo tvarka, karalienės vaidmuo politikoje ar sienų kontrolės įvedimas dėl migrantų krizės 2016-ųjų sausį.
Taip pat klausiama, ar religiniai įsitikinimai atleidžia nuo „pagarbos kitoms visuomenėje įsivyravusioms normoms”. Yra klausimų ir apie Danijos teritorijoje vykusius karus.
Šalyje vyrauja liuteronų tikėjimas, tad pateikiama klausimų apie religinį identitetą, pavyzdžiui, reikia žinoti, kad Velykų kiaušiniai simbolizuoja vaisingumą.
Nors daugumą Danijos istorijos faktų šalies piliečiams išties reikėtų žinoti, kritikai tvirtina, kad kai kurie klausimai neturi nieko bendra su naujųjų piliečių integracija. Pavyzdžiui, klausiama, kelintais metais pasirodė populiari danų filmų serija „Olseno gauja” („Olsen-banden”). Teisingas atsakymas – 1968-asiais. Tačiau netgi vienas pagrindinių filmo aktorių Mortenas Grunwaldas prisipažino, kad vargiai galėtų prisiminti, kada pasirodė pirmasis filmas. „Ne tokio tipo testais turėtų būti sprendžiama, kas gali tapti Danijos piliečiu. Žymiai svarbiau yra tokios savybės kaip žmogiškumas ir humoro jausmas”, – svarstė M. Grunwaldas.
Kalbant apie „Silfidę” („La Sylphide”), nedaugelis danų pamena, kad šis 1836-ųjų Auguste Bournonville’io baletas pasakoja apie jauną nelaimingą škotą, kuris palieka savo sužadėtinę dėl nežemiško grožio Silfidės – oro dvasios, tačiau galiausiai praranda jas abi.
„Danijos vyriausybė daro viską, kad išvengtų daugybės naujų piliečių – tiek pabėgėlių, tiek įprastinių imigrantų”, – įsitikinęs 70-metis prancūzas Lucas de-Visme, gyvenantis šalyje jau 44 metus ir nutaręs laikyti testą. Nors jis testą išlaikė, tačiau prisipažino aštuonis iš 40 atsakymų tiesiog spėjęs.
Siekiantiems pilietybės visa procedūra nesibaigia šiuo bendruoju žinių testu. Vėliau seka kalbos egzaminas, susidedantis iš patikrinimo žodžiu ir raštu. Lingvistas Poulas Neergaardas teigia, kad išmokti danų kalbą yra gerokai sunkiau nei daugelį kitų kalbų. Taip yra iš dalies ir dėl to, jog danai beveik netaria kai kurių balsių. „Mes tiesiog „praryjame” pusę žodžių”, – sako specialistas.
Kai 2007-asiais centro dešiniųjų vyriausybė įvedė bendrąjį žinių testą, neišlaikiusiųjų skaičius buvo dar didesnis nei dabar. 2014-asiais tuometinė centro kairės koalicija inicijavo klausimų palengvinimą, buvo nutarta koncentruotis į šiuolaikinę Danijos visuomenę, o ne į istorines detales.
Tačiau per pastaruosius metus į Daniją atvyko dešimtys tūkstančių imigrantų. Tai priverte vyriausybę sutelkti pajėgas ir pasunkinti pilietybės testą. Tai buvo viena iš priemonių, kurių imtasi, kad šalis atrodytų ne tokia patraukli imigrantams.
Netgi opozicinė Socialdemokratų partija pritarė testo pasunkinimui, nors ir pabrėžė, jog nedalyvavo klausimų rengime.
Tad kas gi užrašyta ant karaliaus Haraldo Mėlyndančio runų akmens? Užrašas byloja, kad karalius danams atnešė krikščionybę.
Parengta pagal thelocal.dk.
