Skandinavai daugelį dalykų daro puikiai: pradedant socialine gerove ir baigiant interjero dizainu, o jų subalansuotas požiūris pastaruoju metu įgyja vis didesnį populiarumą.
Pasaulis jau atkreipė dėmesį į „hygge”, danišką žodį, reiškiantį jaukumą. Vėliau atėjo „lagom”, švediško žodžio, reiškiančio „būtent tiek, kiek reikia”, eilė. Dabar pradeda populiarėti „friluftsliv”, švediškas ir norvegiškas žodis, kuris tiesiogiai verčiamas „gyvenimas gryname ore” ir apibūdina laiko leidimo lauke bei mėgavimosi gamta procesą.
Mitybos ir sveikos gyvensenos specialistė Frida Harju aiškina: „Tai gyvenimo būdas, būtina ir savaime suprantama daugelio skandinavų gyvenimo dalis”.
„Friluftsliv” idėja taip pat yra sudėtinė šiaurietiškos mitybos dalis: koncentruojamasi į sezoninių ir vietoje esančių produktų vartojimą. Šiaurietiška mityba didelį dėmesį skiria augaliniams produktams, tad padeda numesti svorio, išlaikyti sveiką širdį ir aštrų protą, o tuo pačiu būti draugiškiems aplinkai.
Skandinavai, ko gero, iš tiesų elgiasi teisingai: jie nuolat užima aukščiausias vietas ilgiausią gyvenimo trukmę fiksuojančiuose sąrašuose. Pasak F. Harju, kasdienis „friluftsliv” idėjos derinimas su šiaurietiška mityba padės jaustis ne tik sveikesniems, bet ir laimingesniems. Štai 11 žingsnių, kaip tai padaryti.
1. Sotūs pusryčiai. „Visi švedai nuo mažens mokomi, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas”, – sako F. Harju. Ji pastebi, jog skandinavai pasižymi dideliu kavos suvartojimu. Visgi saikingai geriama kava gerina kraujo apytaką ir jo plūdimą į smegenis, taip pat skatina medžiagų apykaitą.
Tipiški šiaurietiški pusryčiai susideda iš kietai virto kiaušinio arba kumpio, sūrio, dešros ar kepenų pašteto, uždėtų ar užteptų ant duonos arba krekerių. Taip pat populiarūs pasrinkimai yra grūdai su filmjölk, į jogurtą panašiu pieno produktu, košės ar ryžių pudingas su uogiene.
„Cooking the Globe” nuotrauka
2. Gerkite Björksav (beržų sulą). Beržų sula Skandinavijoje populiari dar nuo XVIII a. pradžios. „Beržų sula vartojama siekiant palengvinti įvairius negalavimus: nuo celiulito iki gripo, nuo galvos skausmo iki egzemos. Be to, ji padeda stiprinti imuninę sistemą. Įrodyta, kad beržų sula taip pat turi teigiamą poveikį lieknėjimui”, – aiškina F. Harju.
3. Valgykite varškės sūrį. „Švedai dažnai vartoja užkandžius, kuriuose gausu proteino. Varškės sūris yra populiarus pasirinkimas, mat turi nedaug riebalų ir cukraus. Panašiais privalumais pasižymi ir islandiškas jogurtas Skyr„, – teigia mitybos specialistė.
4. Valgykite daugiau „gerųjų riebalų” turinčios žuvies. Vienas iš pagrindinių proteino šaltinių skandinavams yra „gerųjų riebalų” turinti žuvis – marinuota silkė, lašiša ar skumbrė. Šiaurietiška mityba ypač pabrėžia vietinės produkcijos svarbą, o daugelis skandinavų perka žuvį ar mėsą iš vietos pardavėjų, kad taip užsitikrintų jų šviežumą.
F. Harju pataria: „Jei įtariate, jog jūsų išsirinkta mėsa kelias savaites keliavo įvairiomis transporto priemonėmis, kad pasiektų vietos parduotuvę, verčiau jau rinkitės kažką kito”.
5. Garnyrui rinkitės šakniavaisius. Iškeiskite makaronus ar ryžius į kompleksinius angliavandenius, pavyzdžiui, šaknines daržoves, morkas ar bulves, arba ankštinius – pupeles ar lęšius. „Sveikata besirūpinantys skandinavai ne tik renkasi ekologišką maistą prekybos centre, bet netgi mėgina užsiauginti daržovių patys ar perka jas iš vietos ūkininkų”, – pastebi F. Harju.
6. Išmėginkite alternatyvas pieno produktams. Nors pieno produktai yra svarbi sudėtinė šiaurietiško mitybos dalis, skandinavai nevengia ir alternatyvų, pavyzdžiui, avižų pieno. „Avižų piene gausu natūralių skaidulų ir geležies, mažai riebalų bei kalorijų, tad tai puikus pasirinkimas metantiems svorį”, – tvirtina mitybos ekspertė.
7. Pabandykite kažką naujo. Sureguliavus mitybą, galima pereiti prie kitų sričių, pasitelkiant skandinavišką patirtį. Svarbu judėjimas, tačiau mažiau dėmesio skiriama prakaituotoms sporto salėms, daugiau laiko galima praleisti džiaugiantis smagiais dalykais.
„Friluftsliv” samprata gali būti padalyta į dvi dalis: laiko praleidimas gryname ore ir įsitraukimas į veiklas, kurios teikia džiaugsmą. Tai gali būti patys įvairiausi užsiėmimai: uogavimas ar grybavimas, vandens pramogos, žvejyba, slidinėjimas.
8. Perkelkite veiklas į lauką. „Galbūt nepavyks išeiti žvejoti, jei gyvenate mieste, tačiau vis tiek galite įtraukti „friluftsliv” į savo gyvenimą paprasčiausiai leisdami laiką lauke. Užuot bėgioję ant bėgimo takelio, darykite tą gryname ore. Susirinkite su draugais pažaisti futbolo, susitikite su draugais ar kolegomis lauke”, – pataria F. Harju.
9. Tiesiog judėkite. Padarykite viską, kad kasdien judėtumėte kur įmanoma ir kaip įmanoma daugiau. Tokiu būdu nesigraušite, kad praleidote treniruotę, jausitės sveiki ir laimingi net ir tomis dienomis, kai viskas, ką norite veikti, yra gulėti ant sofos, žiūrėti serialus ir lepintis nesveiku maistu.
Pradėkite tyrinėti savo gyvenamąją vietą pėsčiomis. Keliaukite pėstute į susitikimą, keliomis stotelėmis anksčiau išlipkite iš autobuso, visuomet lipkite laiptais. Be to, išmėginkite šiaurietišką ėjimą. Tai visą kūną treniruojantis užsiėmimas, kilęs iš slidininkų vasaros treniruočių.
10. Rinkitės aktyvias atostogas. Nemažai skandinavų mieliau rinksis aktyvias atostogas, pavyzdžiui, slidinėjimą, o ne tingų pasivoliojimą paplūdimyje, tvirtina F. Harju. „Jei gyvenate ten, kur sudėtinga užsiimti veiklomis gryname ore, kodėl neišbandžius aktyvių atostogų gamtoje? O jei norite tikro „friluftsliv”, galite rinktis lipimą į kalnus ar plaukiojimą baidarėmis. Jei visgi norėtųsi kažko ramesnio, tiks ilgi pasivaikščiojimai miške ar plaukiojimas ežere”, – pataria specialistė.
11. Neleiskite lietui jūsų sustabdyti. „Nėra tokio dalyko kaip blogas oras, būna tik netinkama apranga”. Šis posakis giliai įsišaknijęs „friluftsliv” idėjoje. Ko gero, kiekvienas švedas jį girdėjo vaikystėje. Tai reiškia, kad nereikia dėl prastų oro sąlygų atsisakyti minties išlįsti į lauką.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
