Vėjų gairinamas pakrantės miestas Bodø, įsikūręs Norvegijoje už poliarinio rato, tikriausiai būtų viena pirmųjų vietų, paveiktų galimos Rusijos agresijos.
Penkios minutės kelio automobiliu į šiaurę nuo Bodø įsikūrusi jungtinė Norvegijos karinė vadavietė, kartais apibūdinama kaip šiauriniai NATO vartai.
Pusiaukelėje tarp Oslo ir Kirkeneso, arčiausiai prie sausumos sienos su Rusija esančio miesto, įsikūrusi vadavietė yra pats šalies pastangų apsisaugoti nuo vis labiau nenuspėjamo ir agresyvėjančio kaimyno centras.
Ilgo per kalną iškasto tunelio gale išsidėsčiusi Norvegijos jungtinė vadavietė (NJHQ) – ypatinga keturių aukštų kruopščiai prižiūrima konstrukcija, iš kurios vienu metu stebima daugiau nei tūkstantis laivų.
NJHQ vadas generolas majoras Rune Jakobsenas aiškina, kad Norvegija ir Rusija tęsia bendradarbiavimą vykdant pakrantės apsaugos paieškos ir gelbėjimo operacijas, taip pat sienos priežiūrą.
Tačiau bendradarbiavimas nepaslepia fakto, jog Rusijos pozicija Šiaurėje keičiasi. Maskva stiprina karinį laivyną ir karines oro pajėgas, kurias, kaip ir ilgo nuotolio raketas, išbando Šiaurės Atlante. Baiminamasi, jog NATO gali prarasti gebėjimą neleisti Rusijos laivyno veiksmų Šiaurės Atlante, o Rusija gali blokuoti arba trikdyti JAV pajėgų įsitvirtinimui Europoje.
„Mes nekonfliktuojame su Rusija, niekada per tūkstantį metų nebuvo konfliktų dėl sienos, tačiau po karo Ukrainoje pakeitėme savo poziciją. Rusija sparčiai stiprina savo pajėgas, ypač povandeninius laivus. Jei paliksime vakuumą, Rusija tuoj pat jį užpildys”, – sako R. Jakobsenas.
Kitoje Bodø pusėje įsikūrusi oro pajėgų bazė, kurioje yra 25 F-16 naikintuvai, galintys per 15 minučių pakilti į orą, gavę žinią iš NATO vadaviečių Vokietijoje. Nuolatos budi du pilotai, registruojami susidūrimai, dažniausiai sukelti į tarptautinę oro erdvę patekusių Rusijos naikintuvų su išjungtais atsakikliais. Per 2006-uosius tokių atvejų buvo tik 14, o štai 2014-aisiais išaugo iki 49.
D. Trumpo kritika NATO Šiaurės šalims kelią nerimą dėl šiaurinio aljanso sparno. Kaimynininė Švedija, kuri nėra NATO narė, taip pat stiprina gynybines pajėgas ir grąžina šauktinių kariuomenę. Suomija paskelbė planuojanti savo kariuomenę plėsti 20 procentų.
Norvegija visų pirma nemano esanti NATO dykaduonė, greičiau jau vieną didžiausių indėlių įnešančių šalių, kas naudinga ir JAV. Vyresnysis gynybos pareigūnas aiškina: „Turime tik penkis milijonus gyventojų, tačiau turime vieną didžiausių Europos gynybinių pajėgumų, neskaitant Vakarų. Modernus Šiaurės laivynas yra vienas pagrindinių Rusijos strateginių atgrasytojų”.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Arkties regionui NATO ėmė skirti mažiau dėmesio, buvo labiau koncentruojamasi į Viduržemio jūros regioną. Tą nulėmė organizacijos plėtra ir išorinės operacijos, pavyzdžiui, Afganistane. 2003-aisiais NATO uždarė Šiaurės Atlanto vadavietes Norfolke (Virdžinija), o JAV kariai pasitraukė iš Islandijos.
Tam tikra prasme ši ramesnė fazė tiko Norvegijai. Norvegai netrokšta būti Rusijos priešais. Pasak buvusio Norvegijos Kirkeneso karinių pajėgų vado, „kuo arčiau siena, tuo glaudesni istoriniai ir komerciniai ryšiai. Sienos šiame regione atsirado vėlai, šeimos gyveno abiejose pusėse. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kirkeneso gyventojus išlaisvino rusai. Netgi dabar mišrios šeimos nėra retenybė”.
NJHQ turi dovanų keitimosi tarp Rusijos ir Norvegijos tradiciją.
Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Søreide teigia, kad į Rusiją nežiūrima kaip į tiesioginę grėsmę. Tačiau ji pabrėžia, kad po įvykių Gruzijoje ir Ukrainoje „atsidūrėme naujoje aplinkoje. Rusija jautėsi praradusi didžiosios galybės statusą, tačiau dabar bando kitais būdais atgauti savo įtakos sferas”.
„Nuo 2008-ųjų Rusija atnaujina bazes Arktyje, modernizuoja lėktuvus, povandeninius laivus ir ilgo nuotolio raketas. Matome, kad Ukrainoje jų pajėgos yra kitokios nei praeityje. Sirijoje Rusija pademonstravo galinti įvykdyti ekspedicinę operaciją, kokios nematėme nuo 1979-ųjų. Rusija stengiasi viešpatauti”, – sako ministrė.
Vyriausieji gynybos pareigūnai neoficialiai dar tiesmukiškiau kalba apie Rusijos požiūrio pokytį, tvirtindami, kad „putinizmas” yra puikiai atpažįstama pokomunistinė pažiūrų sistema. Tai nacionalistinė, prieš liberalizmą nukreipta ideologija, randanti paklausą Europoje. Tai naujas būdas siekti įtakos.
Kibernetinius išpuolius prieš valstybines institucijas ir Norvegijos darbo partiją Norvegijos žvalgyba sieja su oficialiomis Rusijos institucijomis. Kasmetinėje grėsmių vertinimo ataskaitoje Rusija apibūdinama kaip viena didžiausių grėsmių Norvegijai drauge su terorizmu. Teigiama, kad Rusija gali daryti įtaką rudenį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Rusija atsisakė išduoti vizas Norvegijos paralamento nariams. Galimas aktyvus Norvegijos bendradarbiavimas dėl NATO branduolinio skydo išprovokavo Rusijos pareigūnus tvirtinti, kad Norvegija gali tapti branduolinio išpuolio taikiniu.
Tikriausiai nėra visiškas sutapimas, kad televizijos serialas „Okupuoti” („Okkupert”), pasakojantis apie Rusijos įsiveržimą į Norvegiją per energetinę krizę, tapo sėkmingiausiu norvegišku serialu.
Pasikeitusi situacija privertė Norvegiją skirti daugiau biudžeto lėšų gynybai ir investuoti į lėktuvus bei povandeninius laivu. Tai didžiausia pakrantės investicija šalies istorijoje.
Visgi to dar nepakanka, kad Norvegija įvykdytų NATO tikslą iki 2024-ųjų gynybai skirti 2 procentus BVP. Šalies gynybos ministrė tvirtina: „Kiekvienas turi įsipareigojimą siekti tikslo. Norvegijos kelias gali būti ilgesnis dėl ekonominio augimo sulėtėjimo, nulemto padėties naftos sektoriuje. Tačiau mes saugome aljanso vartus Šiaurėje”.
„Rusija įgijo naujų gebėjimų grasinti visai Europai iš savo šalies teritorijos ir iš teritorijų Šiaurės Atlante. Tai nėra karas. Tai nėra konfliktas. Tai nereiškia, kad į Norvegiją bus nukreiptos sparnuotosios raketos. Konfliktai daug labiau tikėtini Baltijos arba Juodojoje jūroje, tačiau strateginis balansas pakito, ir mums visiems derėtų susirūpinti.
Parengta pagal „The Guardian” ir Tass.
