Poledinės žūklės sezonas dar toli, bet įžvalgūs mėgėjai jau užvertė darbu dėžių žvejybos įrankiams susidėti meistrą. Alytiškio gaminiai paklausūs net Norvegijoje, kur emigravę lietuviai užsikrėtė žvejyba.
Meistro Stasio Jarašiūno pagamintos žvejybinės įrankių dėžės kainuoja 30–55 eurus. Pomėgis, kurio ėmėsi prieš ketvirtį amžiaus, dabar, sulaukus pensijos, šiam vyrui padeda atsiriboti nuo sunkumais besiskundžiančių žmonių dejonių. Pamėgo emigrantai S.Jarašiūno pagamintos dėžės, paženklintos prekės ženklu SJ, pernai tapo vienu geidžiamiausių Norvegijoje gyvenančių lietuvių pirkinių. „Lietuviai, kurie anksčiau meškerės nėra laikę rankose, įsikūrę Norvegijoje greitai tampa žvejais. Gaudo jie palijas, lašišas, ešerius, šlakius, upėtakius.
Ežerų ar fjordų vanduo švarus, žuvų – knibždėlynas. Ten neįmanoma nežvejoti“, – norvegiškų klientų laimikiu pasidžiaugė S.Jarašiūnas. Norvegijos Miorės ir Rumsdalio regione devintus metus gyvenantis ir automobilių remontu besiverčiantis Eimantas Ališauskas – vienas tų išeivių, kurie rengdamiesi į žūklę visą žvejybos įrangą susikrauna į S.Jarašiūno pagamintą dėžę. „Gyvendamas Lietuvoje žvejodavau tik vasarą. Norvegijoje įpročiai pasikeitė – žvejoti pradėjau ir žiemą. Apskritai tai toks užsiėmimas, kad jeigu tik būtų galimybių, žvejočiau kasdien. Tačiau tenka apsiriboti savaitgaliais“, – šyptelėjo E.Ališauskas. Dabar su bičiuliais jis žvejoja netoli esančiuose fjorduose, o žiemą iki artimiausio ežero sukaria apie 50 kilometrų, prireikus – ir du šimtus iki tolimesnių. Pernai internete aptikęs S.Jarašiūno pagamintų žvejybinių dėžių nuotraukas E.Ališauskas netruko per socialinį tinklą susisiekti ir su pačiu meistru. Anot pašnekovo, Norvegijoje žvejybos reikmenų parduotuvėse yra nebrangių plastikinių žvejybinių dėžių, bet jos niekam tikusios. „O lietuvio meistro pagamintas rinkinys – dėžė su krepšiu – man tiko. Kiti žvejai pamatę irgi užsimanė“, – sakė E.Ališauskas.
Nors kol kas gaminys paklausus tarp lietuvių, norvegai pradėjo klausinėti, iš kur šie jų gauna. Svarbu žvejo ūgis Meistras neštampuoja žvejybinių dėžių taip, lyg dirbtų prie konvejerio. Jis paklausia, kokio ūgio žmogui ji atiteks, mat nuo dėžės aukščio priklauso ir tai, ar žvejojant bus patogu ant jos sėdėti. Todėl aukštaūgiams meistras gamina dviejų aukštų dėžes, pritvirtina prie jų prisegamuosius odinius krepšius žuvims laikyti, jų kišenės skirtos ir samčiui, kuriuo graibomas ledas iš eketės. Moterims, kurios pamėgusios poledinę žūklę, S.Jarašiūnas pagamina mažesnių vienaukščių dėžių. „Penkios mano dėžės jau pasiekė ir JAV. Tėvai jas nusiuntė ten dirbantiems ar besimokantiems vaikams. O šiuo metu mano užsakymų sąraše – Norvegijos lietuviai, šilutiškiai, vilniečiai. Jau žinau, kad po kokio mėnesio pasipils užsakymai iš moterų.
Kasmet po 15–20 dėžių jos užsako kaip Kalėdų dovanas savo mylimiesiems“, – pasidžiaugė S.Jarašiūnas. Paprastai užsakymų padaugėja kone tą pačią dieną, kai iškrinta pirmasis sniegas. Ir dirbo, ir sportavo S.Jarašiūnas – buvęs krepšininkas, į krepšį kamuolį mėtyti pradėjęs Panevėžio sporto mokykloje-internate. Vyras žaidė ir Kėdainių „Nevėžio“ komandoje, ir kitose, o vėliau krepšininko aprangą pakeitė į teisėjo. Tad neatsitiktinumas ir tai, kad jo pagamintų žvejybinių dėžių yra įsigijęs legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, ant jos prisėdęs žiemą žvejoja ir Sergejus Jovaiša. „Sovietmečiu profesionalaus sporto juk nebuvo. Aš dirbau Alytaus namų statybos kombinate, o po darbų, kai nebegalėjau pats žaisti krepšinio, teisėjavau varžybose visur, kur tik siųsdavo Lietuvos krepšinio federacija“, – pasakojo S.Jarašiūnas. Anot meistro, pensiją jis ir užsidirbo „alytnamių“ kombinate lankstydamas aliuminį. „Prieš 25 metus draugai paklausė, gal pabandyčiau jiems žvejybines dėžes iš aliuminio pagaminti. Sukonstravau pats – pavyko.
Yra tokia speciali šio metalo rūšis – pusiau tvirtas aliuminis. Iš jo pagamintos dėžės nedaug sveria – 1,5–3 kilogramus. Ant viršaus pritvirtinu specialų poroloną, kad būtų šilta sėdėti. Jo nusiperku iš gamyklos Alytuje“, – apie savo amatą pasakojo meistras. Pats S.Jarašiūnas į rankas meškerės nebeima. Esą gana ir tiek, kiek bičiuliai žuvimi maitina.
