Klaipėdoje registruota keltų laivybos AB „DFDS Seaways“ vis dar tebėra aklavietėje dėl jai priklausančiame kelte „Kaunas Seaways“ aptiktų dvylikos migrantų.
Kol ieškoma sprendimo, kuri šalis galėtų juos priimti, keltas ir įgula lieka absurdiškos situacijos įkaitais – jau ketvirta savaitė įprastu maršrutu tarp Turkijos ir Ukrainos plaukioja kartu su kajutėse apgyvendintais migrantais.
Keltas „Kaunas Seaways“ yra išnuomotas Ukrainos bendrovei „Ukrferry“ ir plaukioja Juodojoje jūroje tarp Turkijos ir Ukrainos. Tačiau „DFDS Seaways“ atlieka visas keltų savininkės funkcijas: rūpinasi jo technine priežiūra, formuoja įgulą ir kt., todėl ir rūpestis dėl kelte aptiktų migrantų gula ant Klaipėdos bendrovės pečių.
Dvylika žmonių kelte aptikti liepos 27 d., kai keltas iš Turkijos uosto plaukė į Ukrainą. Migrantai aptikti, kai „Kaunas Seaways“ jau buvo išplaukęs iš Turkijos teritorinių vandenų.
Bėgliai neturi jokių asmens tapatybės dokumentų, jų nepriima nė viena šalis, todėl jau ketvirta savaitė migrantai gyvena kelte, kuris savo veiklos nesustabdė – ir toliau gabena krovinius ir keleivius tarp Ukrainos bei Turkijos. Pabėgėliai apgyvendinti kajutėse, jiems saugoti net pasamdyta saugos tarnyba.
Jonas Nazarovas, „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius, sako, jog laikas bėga, o sprendimas, ką daryti su kelte įstrigusiais pabėgėliais, vis dar nerastas.
„Per paskutines dienas šia tema parašiau 600 elektroninių laiškų, padėti bando šimtai žmonių, bet kol kas vis dar esame aklavietėje. Esame įkaitai seniai nesureguliuotos tarptautinės problemos. Tarptautinėje teisėje šalys nėra sudariusios jokių susitarimų, kaip spręsti tokias problemas“, – sako pašnekovas.
Nepavyksta nustatyti tapatybių
Tai, kad situacija kol kas yra be išeities, pripažįsta ir Nielsas Smedegaardas, „DFDS A/S“ generalinis direktorius.
„Mes, matyt, pasiekėme aklavietę“, – p. Smedegaardą cituoja portalas „shippingwatch.com“.
Anot p. Nazarovo, DFDS grupė problemų su pabėgėliais turi nuolat, nes jie aktyviai braunasi į keltus, dirbančius tiek Lamanšo kanale, tiek visose keltų linijose plaukiančiose į Angliją.
„Už kiekvieną į keltą patekusį pabėgėlį tenka mokėti didžiules baudas, bet čia bent jau yra susiformavusi praktika, kad šalis, kurioje pabėgėlis įsėdo į keltą, turi jį priimti atgal. Tuo metu Turkija neseniai pakeitė savo imigracijos taisykles. Kad priimtų atgal pabėgėlius jie reikalauja vaizdinės medžiagos, kurioje būtų užfiksuota, jog pabėgėliai į keltą pateko būtent Turkijos teritorijoje. Bet tokiame reikalavime trūksta logikos, nes jei būtume matę, kaip jie patenka, nebūtume jų įleidę“, – keistais turkų reikalavimais stebisi pašnekovas.
Jis priduria, kad didžiausia problema, jog pabėgėliai nėra nusiteikę bendradarbiauti ir atskleisti savo tapatybių, visi jie neturi jokių dokumentų: „ Pirmas žingsnis, kurį turime padaryti, norėdami bent hipotetiškai padidinti šansus išspręsti šią problemą – tai pasirūpinti, kad jiems būtų išduoti laikini kelionės dokumentai. Bet ir čia kol kas nejudame iš vietos, nes pirmiausia reikia turėti jų pasų ar asmens tapatybės kortelių kopijas. O jas kol kas turime tik keturių asmenų. Mes net neesame visiškai tikri dėl to, kokių šalių piliečiai jie yra. Paskutiniais duomenimis, šeši yra iš Alžyro, o šeši – iš Maroko, bet jau rytoj situacija gali pasikeisti.“
Svarsto galimybę plaukti į Maroką bei Alžyrą
Pašnekovas sako, jog net ir tiems asmenims, kurių asmens dokumentų kopijos jau turimos, laikinų kelionės dokumentų gavimo procesas stringa.
„Juos išduoti turi Maroko arba Alžyro ambasados, bet jos reikalauja, kad mes žmones atvežtume į ambasadą. Tuo metu nei Turkijos, nei Ukrainos imigracinės tarnybos neleidžia net puse pėdos jiems žengti iš laivo, o ambasadų ar konsulatų darbuotojai nesutinka atvykti į laivą“, – apie susiklosčiusią paradoksalią situaciją pasakoja „DFDS Seaways“ vadovas.
Anot jo, net jei ir pavyks visiems dvylikai pabėgėlių padaryti laikinus kelionės dokumentus, dar neaišku, kokia šalis sutiks juos priimti: „Turkija jau pareiškė, jog net ir su dokumentais jų į krantą neišleis. Svarstome net galimybę laivą pasukti į Maroką ir Alžyrą viena tam, kad galėtume juos ten išlaipinti, tačiau neturime garantijų, jog jie praeis ir savo šalių imigracijos tarnybų filtracijos procedūrą ir bus pripažinti jų piliečiais bei priimti atgal.“
Sprendimas neprognozuojamas
Ponas Nazarovas sako, jog kol kas sunku prognozuoti, kaip ir kada ši problema galėtų būti išspręsta.
„Šiandien turbūt lengviau atspėti, kokia bus naftos kaina po keturių mėnesių negu kada mes atsisveikinsime su neprašytais kelto svečiais“, – liūdnai juokauja jis.
Kiek ilgai keltas tarp Ukrainos ir Turkijos turės plaukioti kartu su migrantais nesiryžta sp nesiryžta spėti ir DFDS grupės vadovas.
„Labai sunku numatyti, kaip ši situacija vystysis. Mes tikimės, kad kažkas padės rasti sprendimą. Dirbame su valdžios institucijomis daugelyje šalių, taip pat kreipėmės į Europos laivų savininkų asociaciją, bandome problemą spręsti ES lygmenyje. <…> Susisiekėme ir su Lietuva, nes ir ji turi prisiimti atsakomybę už laivą, plaukiojantį su jų vėliava. Tačiau laikrodis tiksi, o mūsų įgula lieka įkaitė“, – apgailestauja p. Smedegaardas.
Šaltinis: vz.lt
