Norvegai gali nepasisveikinti autobuse ar atsisakyti šnektelti laukiant eilėje prekybos centre, tačiau, pasak mokslininkų, norvegai iš tiesų yra mandagūs. Tik savotiškai.
Po to, kai praėjusią savaitę Norvegija buvo paskelbti laimingiausia pasaulio valstybe, būtų visai logiška pasiteirauti, kodėl norvegai neišreiškia savo gyvenimo džiaugsmo šiek tiek smarkiau.
Norvegijoje nėra tokių akivaizdžių mandagumo išraiškų kaip amerikiečių palinkėjimas „geros dienos” ar britų įprotis palaikyti kitam atidarytas duris.
Tačiau, vienos mokslininkės nuomone, norvegiškas mandagumas išreiškiamas stengiantis nepažeisti kitų privatumo.
„Norvegai nenori trukdyti kitiems ar įsitraukti į paviršutiniškus pokalbius su žmonėmis, kurių jie nepažįsta. Mes neprašome pagalbos, kol mums jos iš tiesų nereikia”, – aiškina lingvistė Kristin Rygg, Norvegijos ekonomikos mokyklos (Norges Handelshøyskole) tyrėja, parašiusi daugybę straipsnių apie mandagumo teoriją.
Mokslininkė neabejoja, kad užsieniečiams gali būti sudėtinga suprasti norvegiško mandagumo pobūdį.
„Egzistuoja daugybė nuomonių, ar mes esame mandagūs, ar ne, bet iš tiesų mes patys to tiksliai nežinome. Kai mus kritikuoja dėl nemandagumo, neturime kaip apsiginti, nes nėra aiškių normų, apibrėžiančių norvegišką mandagumą”, – teigia K. Rygg.
Mokslininkės nuomone, norvegai yra mandagūs, tačiau jie nemėgsta be reikalo trukdyti kitų, kas kartais gali būti suvokiama kaip arogancija ar rūpesčio stoka. Laimingiausios pasaulio šalies gyventojai gali būti įvertinti kaip arogantiški žmonės ir jiems prilipdyta nesirūpinančių kitais etiketė.
„Jei labiau suvoksime, kaip mes elgiamės, tuomet galime pasikeisti. Tikriausiai reikėtų diskusijos apie tai, kas apibrėžia norvegišką mandagumą. Nėra tokio dalyko kaip universalus mandagumas, tad norvegai gali kai kuriuos dalykus kopijuoti iš kitų”, – sako K. Rygg.
Oslo universiteto Lingvistikos ir skandinavistikos studijų katedros tyrėjas Pawelas Urbanikas teigia, jog norvegai gali būti tiek mandagūs, tiek nemandagūs. „Sakyti, kad norvegai yra mandaugūs arba nemandagūs – tai jau vertinimas, o mandagumas nėra toks dalykas, kurį gali įvertinti vienareikšmiškai”, – sako P. Urbanikas.
Tačiau mokslininkas prideda, kad egzistuoja skirtumas tarp to, kaip norvegai save suvokia patys ir kaip jų elgiasi suvokia užsieniečiai. „Žmonių elgesys yra kolektyvinis. Pavyzdžiui, kai matome, kaip dauguma keleivių laukia, kol kiti išeis iš metro, manome, kad būtent taip ir reikia elgtis. Tad kai matome skubančius žmones, kurie nelaukia, kol išeis kiti, suprantame tai kaip nemandagų elgesį. Aplink esančių pajautimas yra svarbiausia mandagumo dalis. Ko gero, geriausiai būti mandagiam padeda suvokimas, kas vyksta aplinkui, žinojimas, kokie žmonės supa ir kaip jie elgiasi. Atidumas kitų atžvilgiuar pagarbos rodymas jiems neabejotinai gali būti suvokiamas skirtingai, tai priklauso nuo vietos ir kultūros”, – aiškina P. Urbanikas.
Parengta pagal thelocal.no, „Norway Today” ir NTB Scanpix.
