Danija atsidūrė mažiausiai korumpuotų pasaulio valstybių naujausio sąrašo viršuje. Tokį sąrašą kasmet pateikia organizacija „Transparency International“, nustatinėjanti korupcijos suvokimo indeksą.
Tarptautinė kovos su korupcija organizacija „Transparency International“ paskelbė 2021 metų kovos su korupcija suvokimo indeksą. Šio sąrašo viršūnėje atsidūrė ir geidžiamiausiu mažiausiai korumpuotos šalies pasaulyje titulu dalijasi Danija, Suomija ir Naujoji Zelandija.
Indeksas analizavo 180 pasaulio valstybių ir teritorijų. Buvo aiškinamasi, kaip jose suvokiamas korupcijos viešajame sektoriuje lygis. Rezultatai pateikiami skalėje nuo 0 (labai korumpuota) iki 100 (visai nekorumpuota).
Be to, 2022-ųjų indeksas taip pat apžvelgia, kurios šalys per pastarąjį dešimtmetį tapo daugiau ar mažiau korumpuotos.
Danijos rezultatas yra 88 taškai iš minėtųjų 100. Pastarojo dešimtmečio Danijos situacijos apžvalga rodo, kad daugiausia taškų – 92 – šalis buvo surinkusi 2014-aisiais, o šių metų reitingas nesiskiria nuo praėjusiųjų.
Po pirmoje vietoje esančių Danijos, Naujosios Zelandijos ir Suomijos pirmajame dešimtuke toliau rikiuojasi Norvegija, Singapūras, Švedija (bendra ketvirta vieta), Šveicarija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Vokietija.
Lietuva surinko 61 tašką (vienu tašku daugiau nei praėjusiais metais) ir drauge su Ispanija dalijasi 34 vietą.
Pačioje sąrašo apačioje yra Pietų Sudanas su 11 taškų, jį nedaug lenkia Sirija, Somalis ir Venesuela.
COVID-19 pandemija Vakarų Europos regione ir Europos Sąjungoje sukėlė grėsmių skaidrumui ir atskaitomybei – nė viena šalis neliko nepaliesta pandemijos. Net geriausiai regione pasirodančiose šalyse matyti nerimą keliančių ženklų, pabrėžiama „Transparency International“ ataskaitoje.
Pasaulinis korupcijos suvokimo indekso vidurkis nesikeičia jau 10 metų iš eilės – jis siekia tik 43 taškus.
Šalys, kuriose saugomos pilietinės teisės ir laisvės, korupcijos suvokimo indekso rodiklis iš esmės yra didesnis, o šalyse, kuriose pilietinės laisvės pažeidžiamos, rodiklis yra prastesnis, pastebi „Transparency International“. Organizacija neabejoja, kad kovos su korupcija priemonių stoka gali būti glaudžiai susijusi su prastėjančia demokratijos ir žmogaus teisių būkle.
Tačiau netgi ir sąrašo viršuje esančioms šalims sunkiai sekasi gerinti situaciją dėl korupcijos viešajame sektoriuje, pažymima ataskaitoje.
„Vakarų Europos ir Europos Sąjungos šalys ir toliau patiria sunkumų dėl skaidrumo ir atskaitomybės reaguojant į COVID-19, o tai kelia grėsmę skaidriam regiono įvaizdžiui“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad COVID-19 pandemija kai kuriose šalyse pasitelkiama kaip dingstis „apriboti pamatines laisves ir apeiti svarbią stabdžių ir atsvarų sistemą“.
„Autoritarinėse santvarkose, kur kontrolė priklauso mažai saujelei žmonių, socialiniai judėjimai yra paskutinė dar likusi valdžios kontrolė ir stabdis. Paprastų žmonių iš visų gyvenimo sferų kolektyvinė galia galiausiai užtikrina atskaitomybę“, – neabejoja „Transparency International“ vadovas Danielis Erikssonas.
Kaip rodo „Transparency International“ tyrimas, 131 šalis per pastarąjį dešimtmetį kovos su korupcija srityje nepadarė jokios pastebimos pažangos. Du trečdaliai valstybių surinko mažiau nei 50 taškų, o tai rodo, kad jos turi rimtų problemų dėl korupcijos. 27 šalių rezultatas šiemet yra prasčiausias istorijoje.
Korupcijos suvokimo indeksas yra plačiausiai pasaulyje naudojamas korupcijos matas. Juo matuojama, kiek, ekspertų ir verslininkų suvokimu, korumpuotas yra kiekvienos šalies viešasis sektorius. Remiamasi mažiausiai trimis duomenų šaltiniais iš institucijų, įskaitant Pasaulio banką ir Pasaulio ekonomikos forumą.
Parengta pagal thelocal.dk, norwaytoday.info ir transparency.org.
