Atokiausiame Švedijos užkampyje, 145 kilometrai už poliarinio rato, įsikūręs iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas miestas Kiruna. Dideli plotai, įrėminti masyvių Kirunavaros ir Luosavaros kalnų, kuklūs gyvenamieji pastatai, didelis pramoninis rajonas. Tačiau vietiniams ne paslaptis, kad miesto pakraštyje įkurtos geležies rūdos kasyklos – didžiausios pasaulyje – šachtos iš tiesų driekiasi giliai po žeme ir vingiuoja po gatvėmis, kuriomis kasdien vaikšto ir važiuoja žmonės.
Kiruna
Kirunos senamiestis
Laikui bėgant darosi vis sunkiau suderinti nuolat didėjantį kasyklos apetitą su gyventojų poreikiais. Kasykla taikosi praryti miestą, kurį ji pati maitina. Dėl didelių požeminių ertmių, susidariusių kasant geležies rūdą, didėja grėsmė, jog žemė įgrius pačiame miesto, turinčio apie 18 tūkst. gyventojų, centre.
Kirunoje šiuo metu išgaunama net apie 90 proc. visos Europos geležies rūdos, o pasiūla pasaulinėse rinkose tiktai auga. Kasyklos šachtos toliau nesustabdomai tiesiasi link miesto centro, todėl anksčiau ar vėliau ateis metas, kai pastatų sienos dėl smengančios žemės pradės skilinėti. Gyventojus jau dabar gąsdina vis arčiau miesto centro žemėje atsiveriantys plyšiai.
Miestui grėsė sunkus pasirinkimas tarp skurdo ir visiškos pražūties. Uždaryta kasykla reikštų masinį nedarbą, toliau veikianti – neišvengiamą miesto sunaikinimą. Tačiau Kirunos gyventojai nenuleido rankų, ir galiausiai miesto valdžia parengė ambicingą projektą, siūlantį miesto centrą patraukti 3 kilometrus į šoną ir viską pradėti iš naujo.
Šiuo projektu, kurio preliminari vertė gerokai viršija 1,3 mlrd. EUR, susidomėjo visas pasaulis. Galima tik įsivaizduoti, kie darbo čia turės architektai, statybininkai, tiekėjai bei įvairios kitos projekto įgyvendinimo metu savo paslaugas galinčios pasiūlyti įmonės.
Projektą planuojama įgyvendinti per du dešimtmečius, palaipsniui miestą perkeliant rytų kryptimi – administracinius pastatus, biurus, viešbučius, mokyklas, ligonines, gyventojų pamėgtus restoranėlius, virš 3000 daigiabučių ir individualių namų. Netgi 1912 metais statytą medinę miesto bažnyčią, forma primenančią tradicinius čiabuvių samių namus, reikės išrinkti ir pastatyti iš naujo. Tiesa, ne visi statiniai bus perkeliami tokie, kokie yra dabar – saugomi ir perkeliami bus tik 21 pastatas, – kiti atgims naujomis formomis.
Medinė Kirunos bažnyčia
Šiame ypatingame projekte dalyvauja ir viena įmonė iš Lietuvos, sugebėjusi švedams pateikti kitus konkurentus nurungusį pasiūlymą, vertą 1,5 mln. Eur. Nedidelė, tik 55 darbuotojus turinti Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė „Fasadus” gaminanti elementus iš aliuminio, medžio ir stiklo, pati juos sumontuos statant naująją miesto rotušę – simbolinį pirmąjį objektą, nuo kurio ir prasideda visi miesto perkėlimo darbai. Tad atsitiktinai į atšiaurią Kiruną užklydę tautiečiai neturėtų nustebti išgirdę lietuvišką kalbą – ten gerą pusmetį darbuosis 12 bendrovės darbuotojų.
Taip atrodys atnaujintas perkelto miesto centras
Naująją Kirunos miesto rotušę statys ir lietuviai
Su šaltu, bet nuotaikingu Kirunos miestu, jo gyventojais ir būsimu persikėlimo projektu supažindina švedų sukurtas smagus trumpas filmukas.
