Krentančio intelekto galima priežastis – žemesnio intelekto žmonės, susilaukiantys daugiau vaikų nei anksčiau.
Vyrai kvailėja. Bent jau taip rodo Gynybos departamento testų rezultatai, kuriuose vyrai, esantys tarnybai tinkamo amžiaus ir ją atliekantys, teste nuo 1998 metų pasirodo vis prasčiau.
1998 metais Danijos vyrai pasirodė geriausiai. Šie metai buvo tie metai, kuriais buvo pasiektas auksčiausia intelekto testo vidurkis. Tačiau metams bėgant, tas vidurkis tik krito žemyn.
– Tai buvo neišvengiama, testo rezultatų vidurkis kažkuriais metais turėjo pradėti kristi,- teigia Thomas Teasdale, Kopenhagos universiteto Psichologijos instituto lektorius.
Šis intelekto nustatymo testas buvo sukurtas bei plėtotas psichologo Børge Prien 20-to amžiaus viduryje. Nuo 1957 metų iki 2010 metų testas nei karto nebuvo atnaujintas, o ir tik 2010 metais buvo sukurta jo skaitmeninė versija.
Testas yra sudarytas iš keturių dalių, iš kurių trys yra gana abstrakčios, todėl jos vis dar yra galimos naudoti ir šiandien. Tačiau, remiantis lektoriaus Thomas Teasdale žodžiais, ketvirta dalis yra kitokia ir jis dėl jos susirūpinęs – ketvirtoji dalis atrodo pasenusi ir dėl to, galimai, jaunuoliams 1960 metais ją buvo išspręsti lengviau nei kad dabar.
Kiekvienais metais rezultatai tik geryn
Nuo testo pristatymo 1957 metais iki pat 1998 metų testo rezultatų vidurkis tik kilo. Pasak Thomas Teasdale, rezultatų kilimas buvo natūralus procesas, kadangi išsilavinimo lygis jaunimo tarpe iki pat 1998 tik augo. Šiuo laikotarpiu atsirado daugiau galimybių studijuoti pagal skirtingas specialybes, taip pat daugiau jaunuolių eidavo į mokyklą, o darželiai tapo labiau struktūruoti, atkreipiant dėmesį į pedagoginę pusę.
Tačiau 1999 metais ši šventė baigėsi. Nuo šių metų intelekto testo vidurkis keliems metams sustingo, o po kelerių metų jis kiekvienais metais po truputį ėmė kristi. O šiam kritimui niekas tikslaus paaiškinimo neturi.
Žemesnio intelekto žmonės susilaukia daugiau vaikų
Lektorius Thomas Teasdale mano, kad rezultatų stagnacija bei kritimas atsitiko dėl to, kadangi švietimo sistemos vystymasis pasiekė naują lygį, o pokyčiai nuo 1999 metų nebebuvo tokie radikalūs.
Tačiau britų tyrėjas Michael Woodley turi kitą pasiūlymą, kaip tai būtų galima paaiškinti. Jo manymu, krentančio intelekto priežastis – žemesnio intelekto žmonės pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo prie gyventojų priaugio. Šią teoriją remia ir daugiau mokslininkų.
Laikraščio atstovai pasikalbėjo su vyresniuoju tyrėju iš socioekonomikos tyrimo centro Oslo universitete, Ole Røgeberg. Jis tiria intelekto kaitą, remiantis Norvegijos gynybos departamento vykdomais intelekto testais. Jo atsakymas toks pats kaip ir Danijoje: intelekto lygis krito.
Jo manymu, intelekto lygio kritimas yra susijęs su šiuolaikine modernia visuomene:
– Aš esu gimęs 1974 metais ir mokykloje niekada nenaudojau kišeninio skaičiuotuvo. Tačiau juos naudojo mano jaunesni broliai, kurie priklauso tai kartai, kurie surinko mažiau taškų, lyginant su manąja, intelekto lygio nustatymo teste. O tokio tipo testuose gali būti didelis privalumas turėti daugiau patirties skaičiuojant tiesiog ant popieriaus ir nesinaudojat skaičiuotuvu.
Testas yra pasenęs
Tačiau Ole Røgeberg manymu, intelekto nustatyto testo vidurkio kritimas nebūtinai reiškia, kad jaunimas yra mažiau intelektualus nei kad 1998 metais.
Jo manymu, tai yra testas, kuris neatitinka visuomenės vystymosi, kadangi pavyzdžiui, dabartinis jaunimas yra žymiai gabesnis užsienio kalboms nei kad kada anksčiau.
Parengta remiantis nyheder.tv2.dk
