Jau keletą savaičių Švedijos žiniasklaidoje vyrauja antraštės apie korona krizės įtakotus verslo gigantų bankrotus, tūkstančius atleidžiamų žmonių ir tamsią ekonominę ateitį. Vis dėlto, Švedija taiko švelniausius ribojimus lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Verslo konsultacijų įmonė Consultė AB kalbino lietuvius Švedijoje, domėdamasi, kaip pandemija įtakojo jų verslus, su kokiais sunkumais jie susiduria ir kokiomis nuotaikomis žiūri į ateitį?
Dovydas Čepelė, Cranbalt Sverige AB komercijos direktorius
“Švedijoje dirbame nuo 2014 metų, pagrindinė mūsų veikla yra bokštinių kranų ir operatorių nuoma. Kol kas didelių darbo trukdžių dėl koronaviruso nepajutom, darbai Švedijoje nestabdomi. Žinoma, yra saugos pakeitimų, kurie lengvai įgyvendinami, pavyzdžiui, planuotės statybvietėse dabar vyksta lauke, ne kontorose. Tikimės, kad kranai neges, nes dėl kovid-19 situacijos Italijoje, stringa naujų kranų ir jų detalių tiekimas.
Paskelbus karantiną Lietuvoje ir apribojus migraciją, tapo sunkiau komandiruoti darbuotojus. Leidimai yra, tačiau atsiranda baimė keliauti. Kiekvienas reaguoja skirtingai. Buvo keletas kranų operatorių, kurie neatsižvelgdami į darbo kontrakto įpareigojimus, supanikavo ir išvyko namo į Lietuvą, tačiau dauguma išliko ramūs. Šiuo metu pastebime, kad situacija keičiasi ir patys darbuotojai vėl veržiasi išvykti dirbti į Švediją.”
Nerijus Valenskas, Volinta UAB ir Darbo grupė UAB vadovas
“Mūsų įmonė Švedijoje dirba trejus metus. Šiuo metu pas mus dirba 202 darbuotojai, klientų sąraše daugiau kaip 30 švediškų ir apie 10 lietuviškų statybos ir industrijos organizacijų. Užsiimame darbo jėgos nuoma ir statybų ranga.
Kilus pandemijai, aš kaip vadovas, pajutau sąmišį darbuotojų tarpe, svarbiausia buvo išsklaidyti nežinomybę. Latvijai, Lenkijai, Danijai uždarius sienas mums darbo padaugėjo. Kitus darbuotojus paveikė ligos baimė ir jie grįžo į savo namus, o švedams nestabdant darbų, darbo jėgos poreikis kasdien auga. Šiuo metu mums trūksta apie 30 darbuotojų. Manau, kad atvira komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojų pasiteisino ir mūsų darbuotojai nesupanikavo. Visiems buvo išsiųsti informaciniai laiškai, kaip elgtis darbe ir buityje komandiruotėje, kelionėse į darbą ir viešose vietose Švedijoje. Žinoma, svarbu laikytis saugos rekomendacijų, bet taip pat svarbu yra išlaikyti ir šaltą protą.
Paskelbus karantiną Lietuvoje ir apribojus migraciją, sunerimome, bet jau po poros valandų turėjome visą informaciją, kokių dokumentų reikia siunčiant darbuotojus į darbą Švedijoje. Reikia darbo sutarties, darbdavio įsakymo ir keliaujančių sąrašo registracijos Lietuvos muitinėje.
Pareigūnai paprastai yra malonūs ir paslaugūs, visiems ši situacija yra neįprasta ir įtempta. Turėjome ir nemalonią situaciją. Pasienio pareigūnas net nežiūrėjo į turimus darbuotojo dokumentus, iškoneveikė jį ir neįleido į keltą. Darbuotojas užsirašė pareigūno duomenis ir planuoja pateikti skundą.
Keltų bilietų kainos šoktelėjo neadekvačiai, tapo 3 – 4 kartus brangiau. Šių kaštų įvertinimo tikrai nėra mūsų sutartyse su užsakovais. Tai tiesioginis nuostolis.
Problema, kuri mūsų dar laukia, tai kai Lietuvoje bus atšauktas karantinas, daug darbuotojų norės visi vienu metu išvykti. Ir tai suprantama, juk jie čia bus įstrigę neplanuotai ilgai, 3-4 mėnesius. Tai gali sukelti problemų vykdant įsipareigojimus užsakovams. Mes jau pradėjome tam ruoštis.
Linkiu visiems elgtis atsakingai, saugoti savo ir kitų sveikatą.”
Violeta Petrutytė, KN Städ AB vadovė
“Esame valymo paslaugas teikianti įmonė. Veiklą pradėjom 2007 metais, kaip individuali įmonė, nuo 2013 metų pasirinkom akcinės bendrovės formą. Šiuo metu pas mus dirba 8 žmonės, visos lietuvės moterys. Paslaugas teikiame privatiems ir verslo klientams.
Kol kas nepajutom jokio poveikio del koronaviruso, bet nežinomybė, kas bus toliau, yra, ypač su verslo klientais. Dirbame visu pajėgumu kol galim, laikydamiesi rekomendacinių priemonių.
Yra keletas klientų, kurie laikinai atsisakė paslaugų, bet nuostolio dėl to nepasijuto, nes dažniausiai atsiranda naujų užsakymų. Metų laikas šioje situacijoje yra mūsų pusėje: pavasaris, Velykos, visiems norisi švaros po žiemos periodo.
Žvelgiant į ateitį, manau, kad šioje srityje darbo visada buvo ir bus. Žinoma, reikia įprasti prie naujų saugos rutinų ir stebėti, kad visi, ne tik darbuotojai, bet ir klientai jų paisytų.
Nepasiduodu baimėms ir negalvoju, kas bus rytoj ar kitą savaitę. Gyvenam ir džiaugiamės šia diena, linkim ir jums to paties.”
Virgilijus Šauklys, restorano Gunnestorps Gård savininkas
“Prieš 11 metų atidarytas pirmas lietuviškas restoranas Švedijoje.
Visi mūsų planuojami renginiai skirti daugiau kaip 50-čiai žmonių, tad jie dabar draudžiami. Visi kiti užsakymai atšaukti iki rudens. Nuo kovo vidurio mėnesį nedirbom, pajamos sumažėjo 90%, tad gal teisingiau būtų sakyti – išnyko. Renginių kalendorius ištuštėjo per porą dienų, taip, šokas, nuostoliai, kurių padengimas pareikalaus ilgo laiko. Pas mus situacija tokia pat, kaip ir kitų restoranų Švedijoje, o gal ir visoje Europoje. Pajamos dingo, išlaidos ne, tad kiek ilgai gali taip išsilaikyti? Savivaldybė pagrąsino atšaukti licenciją restorane pilstyti alkoholį, nes mokesčių inspekcijai vėluoju sumokėti mokesčius. Ramiu balsu atsakiau, kad galit atšaukti, daugiau nei jau praradau, neprarasiu. Kol kas licenciją dar turiu, matyt visi supranta, kokia ypatinga ši situacija ir jos suvaldymui negali vadovautis tik tuo, kas parašyta.
Dabar jau restoranas vėl dirba, tiesa, tik savaitgaliais ir siūlom tik “trumpąjį” meniu. Turi prisitaikyti prie situacijos ir iš jos išspausti geriausią įmanomą variantą.
Galvoju gal kokį galingą koncertą internetu padaryti?” – kaip visada su geru humoru pokalbį užbaigia Švedijos lietuvių mylimas Virgis.
Pašnekovus kalbino Vaida Strazda
