Mieli skaitytojai, šiandien kviečiame sužinoti, ką į Jūsų klausimus apie anglų kalbos mokėjimą ir seimo narių skaičiaus mažinimą atsako 4 mums jau žinomi kandidatai į Lietuvos Prezidento postą. Nežinančius, kodėl jie tik keturi ir kodėl neturime S.Skvernelio, I.Šimonytės, M. Puidoko, N. Puteikio ir V.Tomaševski atsakymų, kviečiame perskaityti ankstesius mūsų portalo straipsnius.
4. KLAUSIMAS: Ar nemanote, kad kandidatams į prezidentus turėtų būti privalomas anglų kalbos mokėjimas?
Valentinas Mazuronis:
Manau, kad užimant tokias pareigas anglų kalbos mokėjimas yra būtinas. Pageidautina kalbėti ir kitomis pagrindinėmis ES kalbomis. Aš anglų kalbą moku. Dabar intensyviai mokausi prancūzų. Sekasi neblogai.
Gitanas Nausėda:
Prezidentas pagal Konstituciją formuoja ir kartu su Vyriausybe įgyvendina Lietuvos užsienio politiką, o anglų kalba šių laikų pasaulyje yra lingua franca, ją kalbasi visi, tad kalbos mokėjimas yra didžiulis privalumas. Kuo daugiau kalbų, tuo, manau geriau – aš pats be lietuvių kalbu dar 3 užsienio kalbomis – anglų, vokiečių ir rusų.
Bet privalomu šio reikalavimo daryti nereikėtų – tam turėtume keisti Konstituciją, o man atrodo, kad Lietuvoje tai ir taip pernelyg dažnai bandoma padaryti.
Arvydas Juozaitis:
Taip, manau, kad anglų mokėjimas ir gebėjimas laisvai kalbėti yra būtinas. Reikalingas yra ir rusų kalbos mokėjimas, pageidautina ir kitų kaimynų. Aš pats moku dar ir latvių, silpniau vokiečių ir lenkų.
Vytenis Povilas Andriukaitis
Man atrodo privalomas yra lietuvių kalbos mokėjimas :). Iš darbo patirties tarptautinėje oganizacijoje žinau, kad visos užsienio kalbos yra pliusas. Užsienio kalba gali padėti sukurti asmeninius santykius ar sušvelninti atmosferą, kai to reikia.
5. KLAUSIMAS: Tai ar reikia Lietuvoje mažinti seimūnų skaičių, ar ne? Kokie būtų argumentai?
Valentinas Mazuronis: Nemanau, kad Seimo narių skaičiaus keitimas ką nors iš esmės pakeis. Tai emocinis klausimas ir žmonių nepasitenkinimo valdžia išraiška, tačiau kadangi referendumas šiuo klausimu jau paskelbtas tai bus taip, kaip žmonės nubalsuos. Kaip Lietuvos piliečiai nubalsuos, taip ir privalės būti, taip ir bus teisinga.
Gitanas Nausėda: Manau, jog Seimo narių skaičiau mažinimo vajus yra labiau žalingas nei naudingas Lietuvos valstybei. Siūlau į tai pažiūrėti per paprastos kaštų ir naudos analizės prizmę.
Tikslas mažinti biurokratinį aparatą – geras, bet būdas jam siekti pasirinktas dėl vaizdo, o ne sprendžiant problemą. Galim skaičiuoti įvairiai, tačiau „sutaupyti“ mažinant Seimo narių kiekį pavyks tiek, kad vienam Lietuvos gyventojui per metus teks centai. Ir nesvarbu – 10, 15 ar 20 centų. Tai yra menka suma žiūrint tiek valstybės, tiek naudos kiekvienam piliečiui mastu.
Siekis gerinti Seimo nario kokybę – puikus. Bet argumentas, kad konkuruojant dėl 121 vietos bus išrinkti geresni, sumanesni ir protingesni, truputį juokingas. Jei neišrenkame 141 Seimo nario, kad būtume patenkinti, tai, kodėl manome, kad štai 121 tai jau tikrai rasime?
O štai pavojus, kad parlamento darbo kokybė, sumažinus narių skaičių suprastės, yra realus. Mažiau parlamentarų reiškia mažiau nuomonių, mažiau diskusijų ir didesnes galimybes, kad sprendimai bus priimami ne visuomenės intereso, o atskirų interesų grupių labui.
Ir dar, apmaudu, kad šis svarbus, Konstituciją keisti įpareigojantis klausimas, keliamas prisidengiant demografiniais pokyčiais, bet tik dabar – trijų rinkimų fone. Žvelgiant į Seimo reitingus, nesunku suvokti, kad idėja sumažinti parlamento narių skaičių sulauks palaikymo, tačiau tai labiau panašu į politinę dėlionę pasitelkiant rinkėjų apmaudą, o ne valstybinį požiūrį.
Todėl kviečiu žmones domėtis šia tema ir tik gerai apgalvojus priimti sprendimą kieno tiesa.
Arvydas Juozaitis: Manau, kad siūlymas mažinti Seimo narių skaičių yra populistinis, kažin ar jis ką pagerintų. Tačiau aš neagituosiu balsuoti PRIEŠ. Pats turiu pasiūlymą skelti Seimą į du rūmus. Aukšesnieji rūmai (Senatas iš kokių 30 senatorių) sustabdytų nekokybiškos teisėkūros lietų. Dveji rūmai šiuo atžvilgiu pasiteisino tokiose šalyse kaip Danija ir Airija. Pasiteisintų ir Lietuvoje, nors tai yra sunkiai įgyvendinama reforma. Visgi sisteminės valstybės valdymo bėdos kyla daugiausiai iš nekokybiškos parlamento veiklos ir silpno bendradarbiavimo tarp institucijų. Tiesmukiškas Seimo narių mažinimas nei padėtų spręsti šias problemas, nei sutaupytų pinigų. Pinigus sutaupytų efektyvus valstybės valdymas. Niekas nepaskaičiavo kiek kainuoja nekokybiška teisėkūra. Derėtų atkreiptį dėmesį ir į tai, kad mažesniu Seimo narių skaičiumi lengviau manipuliuoti.
Vytenis Povilas Andriukaitis: Dėl seimo narių mažinimo esu pasisakęs. Mažinimas nepagerins Seimo darbo kokybės. Įdomu tai, kad jeigu atsižvelgsime į tai, kad tuo pačiu metu vyksta referendumas, kurio dėka piliečiai turėtų teisę į dvigubą ar daugybinę pilietybę, Lietuvos piliečių galbūt padidėtų, o jų reprezentacija – sumažėtų.
Kiti kandidatų atsakymai – straipsnyje gegužės 2 d.
