Naujienos

Kokias įmones gelbės švedai?

    Dėl koronaviruso sukeltos pandemijos Švedijos paslaugų sektorius praranda 261 milijoną kronų per dieną. 

– Tai ne ekonominis pablogėjimas, tai griūtis,- sako Stokholmo Handelskammare ekonomas Stefanas Westbergas.

     Turizmo ir paslaugų sektoriai kenčia labiausiai, perspektyvoje ekonomai nemato jokios properšos, atvirkščiai, laukia bangos bankrotų ir personalo atleidimo iš darbo. Smulkios paslaugų įmonės, kurių darbuotojų didžiąją dalį sudaro jauni, užsienyje gimę asmenys, nuo krizės kenčia labiausiai. Vyriausybės ir bankų paruošti šimtai milijardų kronų paramos paketai neišgelbės visų, sumos turėtų būti kur kas didesnės, o ir tų, kuriuos galėtų išgelbėti, greičiausiai nespės, nes pinigų smulkiesiems verslams reikia dabar, ne po kelių mėnesių.  

      Vyriausybė bet kokia kaina nori išvengti masinio žmonių atleidimo iš darbo, todėl skuba lengvinti darbdavių ekonominę naštą. Švedija garsėja savo didele darbo jėgos kaina. Alga, kurią darbuotojas gauna į savo sąskaitą, darbdaviui papildomai dar kainuoja virš 60 procentų (gyventojo pajamų mokestis ir socialiniai mokesčiai). Šios krizės metu vyriausybė žada padengti socialinius mokesčius bei dalinai kompensuoti sumažintą darbuotojo etato dalį. Ar tai galios visiems, ar tik gerą charakteristiką Skatteverkete ir kreditingumą bankuose turinčioms įmonėms, kol kas nutylima. Labai tikėtina, kad kovo 25-ta daugeliui bus paskutinės algos diena.  

      Mokesčių inspekcija taip pat siūlo “gelbėjimąsi” – mokesčių atidėjimą. Tik išrinktiesiems, iki šiol nevėlavusiems mokėti mokesčių ir… atidėjimas su palūkanom. Bankai taip pat siūlo paskolas verslams gelbėti. 

      Jeigu kada turėjote nemokų klientą, dėl kurio kaltės pavėlavote sumokėti mokesčius, labai tikėtina, kad jau nepatenkate į valstybės gelbėjamųjų verslininkų sąrašą.    

Garsiai ir plačiai vyriausybės pristatyti verslų gelbėjimo paketai šiuo metu tikslinami ir kiekvieną dieną tampa aiškiau kam jie negalios.  Individualią veiklą vykdantys asmenys pretenduoja tik į mokesčių atidėjimą trims mėnesiams su palūkanomis, ką vargu ar galima vadinti pagalba krizės metu. Taip pat svarstoma ar gelbėti akcines bendroves, kurios neturi kolektyvinių sutarčių. Paramos sąlygų sąrašas tik ilgėja, o laikas smulkiam verslui išgyventi senka.

      Visi iki šiol pristatyti vyriausybės ekonominės pagalbos paketai orientuoti išgelbėti darbuotojus ir jiems užtikrinti pajamas, ir nei vienas, negelbėja verslininkų. Jeigu, pavyzdingas verslininke, išliksi gyvas, dar daugelį metų mokėsi skolas valstybei, kas krizės akivaizdoje vadinama “paramos paketu”.    

 

Jums nusprendus naudotis verslo paramos paketais, Consultės konsultantai pasiruošę padėti sutvarkyti dokumentus.

   

Kokias įmones gelbės švedai?
sfgdfg
  • .
    To Top