Andersas Tegnelis, 64, per porą savaičių nuo įprasto valstybės tarnautojo virto pasaulinio žinomumo veidu. Švedijos nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasirinko, švelniai tariant, kiek kitokią kovos su pandemija strategiją ir šios strategijos pagrindiniu balsu ir veidu tapo greitai į pensiją išeisiantis A.Tegnelis.
Epidemiologas A.Tegnelis tokį žaibišką populiarumą vadina absurdišku ir, panašu, kad visuomenė tikrai perlenkė lazdą: Tegnelį vadiną šalies herojumi, yra išsitatiuravusių jo atvaizdą, apie jį kuriamos repo dainos, socialinėse erdvėse atrodo, jog švedai graibsto kiekvieną Tegnelio gyvenimo trupinį.
Viena iš daugelio A.Tegnelio gerbėjų išsitatiuravusių epidemiologo atvaizdą su užrašu „Plauti rankas”
Tačiau epidemiologui teko ne tik garbė, bet ir sunki kritika. Visam pasauliui užsidarant, laisvas gyvenimas Švedijoje buvo tikras akių badymas. Ar teisingu keliu pasuko Švediją? A.Tegnelis į šį klausimą tiesiogiai neatsako net ir po trijų mėnesių intensyvios kovos su virusu. Specialistas kartoja, kad vertinti esant pandemijos įkarštyje yra anksti ir netikslinga. Šalys skirtingai veda statistiką, tad jų lyginimas gali būti klaidingas. Iki šiol kantriai ir diplomatiškai atsakinėjęs į užsienio žurnalistų aštrius klausimus, Tegnelis nebenuslėpė susierzinimo kai Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė Švediją vieną iš vienuolikos šalių su ypatingai didele rizika užsikrėsti covid-19. Sąraše Švedija prilyginama Azerbaidžanui ir Kazachstanui.
“PSO iškreipia duomenis, Švedijoje yra mažėjantys, o ne didėjantys pandemijos aukų skaičiai” – sakė epidemiologas. Jau sekančią dieną PSO Švediją iš pavojingųjų sąrašo išbraukė, tačiau apie nesusipratimą plačiau žinios nepaskelbė.
A.Tegnelis tapo populiariausiu žiniasklaidos pašnekovu Švedijoje, klausytojų skaičiumi nurungęs Gretą Thunberg.
Nuo balandžio vidurio Švedijoje laikosi mažėjantys covid-19 atvejų skaičiai. Didžioji mirusiųjų dalis yra garbingo amžiaus, nuo 80 iki 90 metų senjorai, antra pagal dydį mirusiųjų grupė – dešimtmečiu jaunesni. Pandemijos aukų skaičius viršijo 5000 dešimties milijonų gyventojų turinčioje šalyje. Tai yra šalti argumentai, kurių Andersas Tegnelis laikosi tarptautinės žiniasklaidos spaudžiamas į kampą pasiaiškinti dėl didesnio mirštamumo nei kituose Skandinavijos šalyse. “Atkreipkite dėmesį, kad ne visi, kurie mirė turėdami covid-19 ligą, mirė nuo šios ligos” – dar labiau A.Tegnelis rėžia ausį Švedijos kritikams.
Bendras Švedijos gyventojų pasitikėjimas Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, ką dauguma įvardija – Andersu Tegneliu – didelis. “Pandemija dar tikrai nesibaigė, didesnės šeimos šventės turėtų palaukti kitų metų, o darbas iš namų dar gali tęstis visą rudenį” – sako epidemiologas. Televizijoje ir radijuje apstu socialinių žinučių, dėkojančių gyventojams už ištvermę laikantis rekomenduojamų ribojimų – tai, ant ko pasirinkta švedų kovos su pandemija strategija ir grindžiama – pasitikėjimu savo žmonėmis.
Ką Švedija laimėjo, tai, kad sveikatos apsaugos sistema nesugriuvo, susitvarkė su krūviu pandemijos piko metu. Sprendimas neuždaryti mokyklų pasiteisino – užsikrėtusiųjų čia yra labai mažai, o uždarymas būtų kainavęs ne tik milijardus kronų, bet ir pablogėjusią mokinių psichinę sveikatą. Švedijos ekonomika, nors skaičiai katastrofiškai puolė žemyn, tačiau vis dar yra palaikomas pulsas, ko griežtam karantinui užsidariusiuose šalyse nėra. Šalies ekonominiai barometrai rodo, kad nuotaikos gyventojų buityje ir versluose yra geresnės nei prieš tris mėnesius. Paslaugų sektorius, smulkioji prekyba, gamyba, eksportas teigia, kad blogiausia jau praeityje. Statybų sektoriuje lieka pesimistiška nuotaika ir planuojamų naujų statybų per ateinantį ketvirtį yra rekordiškai mažai. Bedarbystė šalyje ilgą laiką sudarė 6,5 – 7 procentus darbingo amžiaus gyventojų, kas pandemijos metu šoktelėjo iki 9 procentų.
