„Gal jau metas grįžti?“ – šis klausimas neišvengiamai kyla daugelio emigravusių lietuvių mintyse. Vieniems tai tampa ilgai brandintu sprendimu, kiti šią mintį palieka svajonių lentynoje. Tačiau šiandien, kai vis daugiau lietuvių ima svarstyti apie grįžimą, klausimas „Ar verta sugrįžti?“ įgauna naują aktualumą. Sugrįžimas į gimtinę – tai ne tik kelionė namo, bet ir būdas iš naujo atrasti save ir savo šaknis. Ką apie tai galvoja patys emigrantai?
- Taip pat skaitykite: Grįžtantieji iš Norvegijos klausia: ar galima gauti nedarbo išmokas Lietuvoje?
Ilgesys, tapatybė ir sprendimas sugrįžti
Daug žmonių, gyvenančių užsienyje, dažnai pagalvoja apie grįžimą į Lietuvą. Tokios mintys kyla dėl ilgesio artimiesiems, rūpesčio vaikų ateitimi, norėjimo gyventi savo aplinkoje, tarp pažįstamų žmonių. Kai kurie lietuviai, ypač tie, kurie jau turi šeimą ar nusistovėjusį gyvenimą svetur, pradeda rimtai svarstyti: koks gyvenimas būtų Lietuvoje? Ar šalis pasikeitė tiek, kad grįžti būtų verta? Pasak Lietuvos statistikos departamento, per pastaruosius kelerius metus grįžtančiųjų skaičius išaugo – 2023 m. į Lietuvą grįžo daugiau nei 26 tūkst. žmonių. Tačiau dalis jų po metų ar dvejų vėl išvyksta. Priežastys – įvairios: lūkesčių neatitikimas, integracijos sunkumai, ekonominės aplinkybės.
- Taip pat skaitykite: Šiaurietiška depresija: kodėl Skandinavijoje laimingiausi žmonės, bet tiek daug savižudybių?
Grįžusiųjų istorijos – tarp entuziazmo ir realybės
Tomas po septynerių metų Norvegijoje nusprendė su šeima grįžti į Lietuvą. „Norėjome, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, pažintų senelius ir pamatytų tikrą Lietuvą, ne tik per atostogas“, – sako jis. Grįžti nebuvo paprasta – reikėjo susitvarkyti dokumentus, susirasti darbą, priprasti prie kitokios tvarkos. Vis dėlto šiandien Tomas džiaugiasi: „Čia jaučiuosi kaip namie, net jei Norvegijoje buvo daugiau pinigų, daugiau saugumo ir ramybės.“
Ne visų patirtys tokios džiugios. Inga, jau vienuolika metų gyvenanti Švedijoje, sako, kad grįžimas į Lietuvą jai labiau primena svajonę nei tikrą planą. „Galvoje dažnai grįžtu, bet realybėje suprantu – būtų sunku priprasti. Vaikai priprato prie švediškos tvarkos ir kasdienybės – Lietuvoje jiems viskas būtų kitaip. O ir aš pati jau pasikeičiau“, – sako ji.
Žmonės, grįžtantys į Lietuvą po ilgesnio gyvenimo užsienyje, dažnai susiduria su skirtumais, prie kurių reikia priprasti. Užsienyje daug kas atrodo aiškiau ir patogiau – daugiau lankstumo, greitesnės ir geresnės paslaugos. Pripratus prie tokios tvarkos, Lietuvoje ne viskas atrodo taip paprasta. Vienas dažniausių sunkumų – biurokratija. Dokumentus tvarkyti čia dažnai tenka ilgiau, o įstaigas ne visada lengva pasiekti ar greitai gauti atsakymą.
Grįžusieji taip pat susiduria su darbo paieškomis. Nors Lietuvoje atsiranda vis daugiau tarptautinių įmonių, atlyginimai dažnai vis dar mažesni nei Vakarų Europoje. Be to, ne visų profesijų išsilavinimas ar patirtis iš užsienio čia pripažįstami be papildomų dokumentų ar procedūrų. Dar vienas iššūkis – vaikų prisitaikymas. Jiems būna sunku, jei iki tol mokėsi kita kalba ar pagal kitokią mokymo sistemą.
Vis dėlto galima pastebėti ir gerų pokyčių, kurie per pastaruosius metus pakeitė gyvenimą Lietuvoje. Daugelis paslaugų tapo skaitmeninės – daug ką galima sutvarkyti internetu. Viešasis transportas tapo modernesnis, o įvairios bendruomenės vis aktyviau veikia. Taip pat vis daugiau įmonių ir organizacijų rūpinasi žmonėmis bei aplinka. Visa tai rodo, kad Lietuva tampa vis palankesnė vieta sugrįžusiems.
- Taip pat skaitykite: Grįžtate į Lietuvą iš Danijos? Štai kokius dokumentus reikia turėti su savimi
Grįžimas kaip ilgas procesas, o ne vienkartinis sprendimas
Emigracijos specialistai ir psichologai sako, kad grįžimą į Lietuvą reikėtų vertinti ne kaip spontanišką sprendimą, o kaip ilgesnį procesą, kuriam reikia ruoštis – tiek finansiškai, tiek emociškai. Vienas iš būdų – „bandomasis grįžimas“. Tai reiškia, kad žmogus ar šeima atvyksta keliems mėnesiams ir pabando gyventi Lietuvoje tikromis sąlygomis. Toks išbandymas padeda geriau suprasti, ar grįžti tikrai norisi, ar tam jau tinkamas laikas, ir ko iš tikrųjų reikia, kad gyvenimas čia būtų sėkmingas.
Ar verta sugrįžti?
Atsakymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninės situacijos, vertybių ir gyvenimo tikslų. Vieniems grįžimas – tai galimybė būti arčiau artimųjų, puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą. Kitiems – tai šansas kurti savo verslą, įsitraukti į visuomeninę veiklą ar siekti profesinės saviraiškos Lietuvoje.
Kai kas pasirenka likti užsienyje, tačiau palaiko ryšį su gimtine nuotoliniu būdu – dalyvauja iniciatyvose, investuoja, palaiko kultūrinius projektus.
Svarbiausia – sprendimą priimti ne vedamam emocijų, o atsakingai įvertinus realią situaciją. Lietuva keičiasi. Ir galbūt būtent tu gali tapti šių pokyčių dalimi
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
- Būti moterimi Skandinavijoje: laisvė, kuri ir džiugina, ir gąsdina
- Kiek kainuoja gyvenimas Osle 2025-aisiais? Išsamus žvilgsnis į Norvegijos sostinės išlaidas
- Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje – mitas ar realybė?
