Danas Rasmus Alberg Lietuvoje gyvena jau daugiau nei metus ir kol kas iš čia išvykti neplanuoja. Jis dirba Vilniuje esančio „Danske Bank” IT paslaugų centro danų kalba paslaugas teikiančios „Service Desk“ komandoje. Čia IT klausimais padedama visiems „Danske Bank” darbuotojams.
O kaip Rasmus atsidūrė Lietuvoje ir kaip jis čia jaučiasi?
„Pabaigęs magistro studijas, ėmiau galvoti, ką veikti toliau. Po visų svarstymų galiausiai nutariau nesidairyti stažuotės, o išvykti padirbėti svetur. Mąsčiau, kad jei kažkas nepatiks, juk visad galėsiu grįžti namo”, – savo istorijos Lietuvoje pradžią prisimena Rasmus.
Tuomet sprendimui daug įtakos turėjo būsima darbovietė: Rasmus džiaugėsi galėsiantis dirbti tarptautinėje „Danske Bank” kompanijoje, kur jo laukė įdomus ir dinamiškas darbas, motyvuojanti aplinka bei konkurencingas atlygis. O „Service Desk“ komanda, jo nuomone, yra labai tinkama vieta, jei nori atrasti savo stipriąsias puses ir nuspręsti, ką nori veikti gyvenime.
Nors gyvendamas Danijoje Rasmus turėjo lietuvių draugų, jis visgi pripažįsta, kad prieš atvykdamas gyventi į Lietuvą apie mūsų šalį žinojo labai nedaug. „Žinoma, kaip ir apie daugelį šalių, Danijoje egzistuoja keistų stereotipų, bet iš esmės realaus suvokimo apie Lietuvą prieš atvykstant čia beveik neturėjau. Man tai nebuvo pirmoji gyvenimo užsienyje patirtis, ir gyvendamas dideliuose miestuose supranti, kad iš tiesų visi jie yra tarpusavyje panašūs, gyvenimo sąlygos juose pernelyg nesiskiria”, – aiškina Rasmus.
Nustebino švara ir oro balionai sostinėje
Kalbėdamas apie gyvenimo sąlygas ir aplinką, Rasmus pažymi, kad Vilnius yra švarus miestas, netgi lyginant su kai kuriomis Danijos vietomis: „Mes, danai, mėgstame pabrėžti, kaip vertiname švarą ir tausojame aplinką. Visgi neabejodamas galiu sakyti, jog Vilnius yra švaresnis nei Kopenhaga”.
„Vilnius žavi savo pastatais, žaliais plotais ir, žinoma, šiltu metų laiku dangų nusėjančiais oro balionais! Tai man iš pradžių pasirodė taip keista, juk nė viename dideliame mieste nemačiau oro balionų, bet neabejotinai labai gražu”, – įspūdžiais dalinasi Rasmus. Atšilus orams jis planuoja pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su kitomis vietovėmis, mat kol kas jo pažintis apsiriboja daugiausia Vilniumi, kur danas jaučiasi kaip namie.
Paklaustas apie nesklandumus Lietuvoje, Rasmus prisimena, kad teko ne sykį keliauti į Migracijos departamentą, jog susitvarkytų dokumentus, o gauti prekybos centro nuolaidų kortelę užtruko gal 45 minutes. „Bet visa tai tėra smulkmenos. Juk kai persikeli gyventi į naują šalį, privalai suvokti, kad ne viskas eisis sklandžiai. O dabar jau visiškai pripratau, aišku, retsykiais dar pasitaiko nuėjus į parduotuvę vietoj pieno nusipirkti kažką, kas nė iš tolo nepanašu į pieną”, – šypsosi vyriškis.
Rasmus taip pat stebina tai, kaip dažnai lietuviai vyksta aplankyti kitame mieste gyvenančių tėvų: „Gyvendamas Danijoje tėvus aplankydavau gal dusyk per metus, o jūs važiuojate kas antrą savaitgalį!“.
Rasmus stebėjosi ir kitais dalykais: „Kalbant apie buitinius dalykus, mane išties nustebino, kad čia butai paprastai nuomojami su visais reikalingais baldais. Viena vertus, tai keista, mat dar neteko su tuo susidurti, kita vertus, labai patogu, kai butas jau būna įrengtas. Juk atsikrausčius į naują šalį ir taip yra nemažai rūpesčių, dažnai ir pinigų per daug nebūna. Tad jau nebereikia dėl nieko sukti galvos. Be to, čia butai turi atskiras skalbimo mašinas. Žodžiu, savo butu aš labai patenkintas!”
Lietuvių kalba Rasmus tebėra nepažinta sritis, tad jis pripažįsta, kad kartais kurioziškų ir juokingų situacijų iškyla dėl kalbos barjero.
Draugystė su lietuviais – kitokia nei su danais
Lietuvoje gyvenantis danas pastebi, jog lietuviai yra draugiški, atviri ir bendraujantys. Tą jis ypač mato savo darbe – visa „Service Desk“ daniškai kalbanti komanda ar dalis jos dažnai susirenka ne tik darbe, bendrauja tarpusavyje, organizuoja vakarėlius. Rasmus neabejoja, kad tokia pozityvi atmosfera labai prisideda tiek prie geros Service Desk darbuotojų savijautos, tiek prie bendro darbo efektyvumo.
Tuo tarpu danams draugiškumo atžvilgiu Rasmus turėtų pastabų: „Lietuviai yra atviresni ir labiau linkę bendrauti. Mano manymu, hygge (daniška gyvenimo būdo koncepcija, apimanti jaukumą, šilumą, neskubėjimą, besikoncentruojanti į bendravimą su žmonėmis), kuria mes taip garsėjame, yra gerokai pervertinamas dalykas. Juk hygge reiškia bendravimą uždaroje grupėje. Danijoje susirasti draugų labai sunku. Danai yra malonūs, bet tai nereiškia draugiškumo. Jie tarsi save apriboja, nutardami, jog daugiau draugų nebereikia. Tai ypač susiję su atvykėliais. Žinoma, čia yra ir kitas aspektas: jei jau pavyko susirasti draugą daną, tai bus draugas visam gyvenimui”.
Abejojate? Klausykite savo širdies!
Savo darbu „Danske Bank” IT paslaugų centre vyriškis yra itin patenkintas: „Čia taip smagu! Esame užimti, tačiau visuomet lieka laiko pabendrauti tarpusavyje ir iškrėsti vienas kitam kokį pokštą. Mūsų kompanijoje skatinamas bendravimas, komandos dvasia, norima, kad darbuotojai gerai jaustųsi. Tai svarbi investicija į darbuotojus, juk tokiu atveju nori eiti į darbą, rezultatai gerėja. O mano pozicija „Service Desk“ yra tokia, kuri padeda atskleisti darbuotojo galimybes ir išsiaiškinti, kas jam patinka ir sekasi”.
O ką Rasmus, lygindamas savo gyvenimo Lietuvoje ir Danijoje patirtį, galėtų patarti Danijoje gyvenantiems lietuviams, kartais pasvarstantiems apie grįžimą į Lietuvą? „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokie svarstymai paprastai kyla dėl vienos priežasties – artimų žmonių. Kai pradedi galvoti apie grįžimą tėvynėn, greičiausiai pasieki tą etapą, kuomet nori vis dažniau būti su savo šeima ir draugais. Manau, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės grįžta“, – svarsto Rasmus.
Jis visuomet skatina žmones nuspręsti, kaip jie iš tiesų jaučiasi ir ką nori veikti: „Žinoma, patarti visada lengva, juk ne tu priimi sprendimus. Bet svarbiausia vis tiek yra visada klausyti savo širdies. Jei nesijauti gerai Danijoje ir ilgiesi namų, nėra prasmės ten likti. Pagaliau jei norisi grįžti į Lietuvą, bet tam tikri gyvenimo Danijoje aspektai visgi patinka, taip pat yra išeitis. Pavyzdžiui, dirbant tokiose kompanijose kaip „Danske Bank” neretai pasitaiko galimybė daug keliauti darbo reikalais. Tad gyvensite Lietuvoje, bet tuo pačiu dažnai lankysitės Danijoje”.
Vyriškis mąstančius apie pokyčius ragina nebijoti: „Manau, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams grįžimas į Lietuvą nebebūtų didelis iššūkis. Juk jie jau vienąsyk įveikė iššūkį, persikėlė į svečią šalį, nuveikė tikrai daug, išbandė save ir atrado savo galimybes. Vėliau bus tik lengviau”. Žinoma, labai svarbu, ar tėvynėje bus kur save realizuoti ir užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Rasmus manymu, tokios kompanijos kaip „Danske Bank” Lietuvoje suteikia šias galimybes.
„Tiek galimybė persikelti gyventi į Lietuvą, tiek darbas „Danske Bank” IT paslaugų centre man visų pirma buvo puiki proga įgyti patirties, kuri neabejotinai bus naudinga ateityje. Tai reiškia labai daug. Dirbu multikultūrinėje aplinkoje, tad nepaprastai daug išmokstu. Esu ypač dėkingas „Danske Bank” už tai. Be to, dirbu srityje, kuri kasdien tampa vis reikšmingesnė. O jei nuspręsiu grįžti į Daniją, turėsiu solidžią patirtį, mat ten kiekvienas žino „Danske Bank”, – apibendrina Rasmus.
O norintiems tapti Rasmus kolegomis „Danske Bank” IT paslaugų centre Vilniuje dabar yra kaip tik palankus metas: ieškomas verslo paslaugų analitikas ir IT paslaugų analitikas.
