Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi galimo karinio konflikto ir sunkių ligų bei epidemijų. Apskritai, kad gyvenimas tapo rizikingesnis nei anksčiau, mano du trečdaliai apklaustųjų, rodo „Aviva” grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas.
Net 61 proc. šalies gyventojų karinį konfliktą įvardijo kaip didžiausią nerimą keliantį veiksnį. Dėl galimo karino konflikto bei sveikatos problemų labiausiai nerimauja vyresni Lietuvos gyventojai, 45 metų ir vyresni.
„Įdomu tai, kad iš 17 valstybių visame pasaulyje, kur buvo atliekamas tyrimas, tik dviejose – Lietuvoje ir Lenkijoje – gyventojams didžiausią nerimą kelia karo grėsmė. Tam daugiausia įtakos turėjo dėl karo Ukrainoje pasikeitusi geopolitinė aplinka, auganti politinė įtampa mūsų regione”, – tyrimo rezultatus komentuoja „Aviva Lietuva generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Sunkios jų ar jų artimųjų ligos baiminasi daugiau nei pusė gyventojų, 46 proc. kaip nerimą keliantį veiksnį įvardijo pasaulines epidemijas.
„Tarp labiausiai nerimą keliančių veiksnių yra ne tik baimė sunkiai susirgti, dešimtuke lietuviai nurodo ir nenumatytas išlaidas, asmeninį saugumą.
Natūralu, kad siekdami atsikratyti šių baimių, gyventojai vis dažniau renkasi gyvybės draudimo paslaugas. Tačiau stiebtis tikrai yra kur, gyvybės draudimą turi vos 15 proc. gyventojų, o pavyzdžiui, nuo Didžiosios Britanijos pagal gyvybės draudimui skiriamų lėšų kiekį vienam gyventojui atsiliekame dar daugiau kaip 40 kartų”, – teigia A. Grabinskė.
Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos valstybių (Jungtinės Karalystės, Airijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos) gyventojų kaip ir lietuviai labiausiai baiminasi sunkių savo ar artimųjų ligų. Tačiau lyginant su Lietuva, jie tarp didžiausių baimių dažniau įvardijo terorizmą, galimybę netekti darbo.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog trečdaliui apklaustųjų nerimą kelia nepakankamos lėšos senatvei. Įdomu tai, kad dėl to nerimauja dešimtadaliu daugiau moterų nei vyrų.
„Pakankamai didelė Lietuvos gyventojų dalis dėl santaupų senatvėje nesibaimina. Žinoma, II pakopos pensijų fonduose kaupia beveik 1,2 mln. Lietuvos žmonių, bet tai tik pirmas žingsnis link orios senatvės. Mūsų skaičiavimais, dar apie 300 tūkst. gyventojų savo pensijai papildomai taupo per gyvybės draudimą ir kitas finansines priemones, leisiančias užsitikrinti pakankamas pajamas išėjus į pensiją. Na, to tiems, kurie šiuo klausimu nedaro nieko, reikėtų susirūpinti jau šiandien”, – sako A. Grabinskė.
