Lietuvos Naujienos

Nebenoriu gyventi toje Lietuvoje: įstoti – sunkiau, susirasti darbą – neįmanoma, ir dar…

Nebenoriu gyventi toje Lietuvoje: įstoti – sunkiau, susirasti darbą – neįmanoma, ir dar į šauktinius žada kviesti

Žvelgiant į tai, kas pastaruoju metu vyksta visuomenėje, atrodytų, – surengtas sąmokslas prieš Lietuvos jaunimą. Mokyklą baigiančius jaunuolius pasiekia viena svarbi ir gyvenimą galinti pakeisti žinia po kitos – tai keičia stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, tai verčia eiti į kariuomenę.

Interneto forumai tiesiog lūžta nuo nepatenkintų, nusivylusių ir geresnio gyvenimo viltį praradusių jaunuolių. Anot jų, Lietuva reikalauja per daug, o nesugebančius to pasiekti baudžia per stipriai.

Planas B – emigracija

„Jaunų žmonių Lietuvoje ir taip mažėja, dar išbaidyti mus žada. Įstoti – sunkiau, susirasti darbą be patirties – neįmanoma, tai dar ir į šauktinius žada kviesti. Nebenoriu gyventi toje Lietuvoje“, – sakė vienas iš internautų.

„Emigruosim. Jūs manot, kad įmanoma apsiginti? Čia gal dar, norite pasakyti, liko, ką ginti?“, – retoriškai klausė kita mergina.

„Be darbo patirties nepriima niekur, o sako Lietuvoje gerai. Mano keli draugai yra Anglijoje ir darbus greit rado. Iš karto po 12 klasių be jokių diplomų. Ir užsidirba normaliai. Aš nesuprantu, kodėl pas mus žmogus taip nevertinamas ir kaip aš galiu gauti patirties nedirbdamas. Už dyką juk nedirbsi.

Kas apie šauktinius, taip kaip gali valstybė priverst mane eit į karinę tarnybą ir taip stojimą pasunkinus bijau, kad neįstosiu tai, ką man reikės daryti? Aišku, tokiu atveju, bandysiu važiuoti į užsienį. Galvoju apie Norvegiją arba Angliją. Ten jau turiu pažįstamų. Nežinau, ką daryti, sako, laisva Lietuva, bet kad nelaisva, aš, pavyzdžiui, neturiu, ką daryti: įstoti negaliu, darbo rast negaliu, eiti karinės prievolės nenoriu. Nenoriu rizikuot gyvybe dėl politikų“, – piktinosi studentas Marius.

Pakeitė stojimo į aukštąsias sąlygas – įstoti sunkiau

DELFI primena, kad į universitetus ir kolegijas tikrai nebepateks visi norintys.

Visų pirma Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos posėdyje buvo patvirtintos 2015 m. bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas sąlygos. Šiemet grįžtama prie trijų priėmimo etapų (praėjusiais metais buvo du), moksleiviai galės išreikšti norą studijuoti nebe 12, bet 9 vietose ir gaus ne du (vieną – valstybės finansuojamą, antrą – ne), o tik vieną kvietimą studijuoti.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja universitetams taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 mažiausią stojamąjį balą. Tai reiškia, kad tokio balo nesurinkę studentai negalėtų studijuoti nei valstybės finansuojamose, nei nefinansuojamose studijų vietose. Apie įvedamus minimalius stojimo balus ministerijai jau pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.

Galiausiai pateiktos pataisos šiuo metu galiojančiam mokslo ir studijų įstatymui. Tarp visų siūlymų – taip pat apribojimai moksleiviams. Siekiama, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą. Vadinasi, mokinių krepšelių paskirstymą spręs nebe patys mokiniai, o valstybė.

Ir tai – tik svarbiausi pokyčiai.

Grąžina šauktinius

Maža to, prieš savaitę buvo pranešta, kad grąžinama šauktinių kariuomenė. Dabar Karo prievolės įstatyme numatyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami asmenys nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų.

Tačiau pastaruoju metu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, o sprendimą patvirtinus Vyriausybei, ir premjeras Algirdas Butkevičius vis garsiau šneka apie tai, kad greičiausiai bus apsiribojama jaunesniais šauktiniais, o vyresni nei 26 metų kviečiami nebus.

Istorikai į akis jaunuoliams rėžia, kad „Jūsų noriu-nenoriu artėjant karui nėra svarbu“, o gynybos ekspertai teigia, kad „nesuvokiantis, kad reikia atlikti pareigą Tėvynei, negali būti pilnavertis Lietuvos pilietis“. Skaitytojai ir komentatoriai šėlsta – esą šiuolaikinių vyrų net vyrais negalima pavadinti. Sako, kad tai tik prie kompiuterių sėdinčių „selfie berniukų“ karta.

Naujiena ar ne, bet kone visiems besipiktinantiems – daugiau nei 26 metai.

„Kadangi jie tokie ypatingai svarbūs valstybei, tai karo atveju patys pirmi evakuotųsi kuo toliau į vakarus ir iš toli vadovautų Lietuvai bei palaikytų žmones morališkai, ragindami „Vardan tos Lietuvos…“, o vis, kuriems nepasisekė pabėgti taptų „patrankų mėsa“. Aš būčiau labai už šauktinių kariuomenės idėją, jeigu tokie eitų, bet ne. Kaip neis ir visi garbingiausieji krepšininkai, net juokas ima. Dėkos paskui dvigubai smulkesniems vyrams, kad apgynė juos“, – piktinosi komentatoriai.

Darbas – tik išrinktiesiems

Lietuvoje jaunuoliams sunku susirasti ir darbą. Darbo biržos specialistai ne kartą vardijo – darbdaviai nenori patirties ir motyvacijos neturinčių jaunuolių.

Tačiau šie neretai atkerta: „Kokia dar motyvacija už tokį atlyginimą arba nekvalifikuotą darbą?“. Internete gausu patarimų prašančių jaunuolių, kurie klausia, ką pasakyti darbdaviams, apie tai, kodėl nori pas juos dirbti, jei iš jų tenori tik pinigų.

„Kaip galima norėti dirbti padavėja ar pardavėja? Nesuprantu, ko jie tikisi? Kad už tuos 300 eurų aš stebuklus darysiu“, – piktinosi viena internautė. Mergina jaudinosi, ką rašyti motyvaciniame laiške į picerijos padavėjos pareigas.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra opi problema: kai kuriose apskrityse žmonių iki 25 metų nedarbo lygis siekia 30 proc.

Jaunimo nemėgsta, nes vadovaujasi stereotipais

Kyla natūralus klausimas – kas nutiko? Kur slypi problema – ar jauni žmonės nesugeba tinkamai atstovauti savo teisių ir išreikšti pozicijos prieš reikšmingus pokyčius, todėl jais manipuliuoja tarsi marionetėmis, o gal tikrai jaunuoliai Lietuvoje tampa tarsi atpirkimo ožiais – kraunama viskas, kas netinka kitiems, ir žiūrima, kiek jie dar ištemps.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarnybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka nesutinka su nuomone, kad Lietuvoje jaunuoliai – neaktyvūs, mažai skundžiasi, todėl jiems ir tenka kęsti tiek staigių pokyčių. Tačiau pripažįsta, kad jie linkę piktintis jau po sprendimo priėmimo, susirūpinti prieš – dar nesame pratę.

„Pastaruosius porą metų atliekamas pilietinės galios indeksas, įvairūs kiti tyrimai rodo, kad būtent jauni žmonės – moksleiviai, studentai, studijas jau baigę jauni asmenys aktyviausiai dalyvauja tiek pilietinėse iniciatyvose, tiek akcijose. Tie patys rinkimai, dėl savivaldos – dar laukiame duomenų, bet, pavyzdžiui, prezidento ir Europos parlamento rinkimuose jaunų žmonių aktyvumas buvo dvigubai didesnis nei 2012 metais. Taigi jaunuoliai tikrai aktyvus. Taip, galbūt ne tiek, kiek norėtume, bet negalėčiau sutikti su mintimi, kad jauni lietuviai yra pasyvūs, apolitiški ar, kad jiems niekas neįdomu.

Požiūris, kad jaunimas – neaktyvus, kyla iš noro matyti ne pozityvias, o negatyvias reiškinio puses. Natūralu, kad kiekvienas mes sutinkame įvairių jaunuolių. Be to, stereotipai Lietuvoje vis dar yra labai gajūs – esą jei jaunas žmogus niekur nesimoko, tai jis nieko neveikia ir jam niekas neįdomu“, – sakė jis.

Dėl šauktinių – daugiau riksmų nei veiksmų

Kalbėdamas apie šauktinių kariuomenę ir prievolę būtent jaunuoliams ten tarnauti, M. Zakarka atkreipė dėmesį į tai, kad jei asmuo turės objektyvias priežastis neatlikti privalomos karinės tarnybos, verčiamas to daryti jis nebus.

„Siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad bus kviečiami ir savanoriai. Tai reiškia, kad tik jei neatsiras pakankamai savanorių, vyks atranka į šauktinius. Tarp organizacijų dėl to dar nediskutavome, tačiau aš manau, kad turime suprasti, kad valstybėje yra tam tikros grėsmės, tad kaip ir kitos visuomenės grupės, tam tikrą dalį valstybei turime atiduoti.

Be to, išlygų šauktiniams yra labai daug – nuo paslaugų, verslo, studijų iki darbo vietos, jei ji reikalauja tam tikrų specifinių gebėjimų. Manau, kad šiuo metu yra sukeltas pernelyg didelis burbulas ir turime laukti, kol viskas bus iki galo patikslinta ir išgryninta“, – sakė jis.

Sprendžia problemas, bet neieško priežasčių

Paklaustas, ką mano apie sugriežtintas stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas – ar tai nėra ne tokių gabių moksleivių diskriminacija, M. Zakarka patikino, kad tokie sprendimai neretai priimami dėl to, kad jaunų žmonių nuomonės ilga darbo patirtimi galintys pasigirti ministerijose dirbantys specialistai paprasčiausiai nenori girdėti.

„Struktūros, kurios gali pagarsinti tikrą jaunų žmonių nuomonę apie vienus ar kitus sprendimus, dažnai nėra girdimos. Studentų atveju, sakyčiau, kad natūralu, kad po 2012 metais atsiradusios didžiulės jaunimo nedarbo problemos reikėjo kažko imtis, kasmet vis bandomos įvesti naujovės pakitimai, tačiau, panašu, kad niekuomet nebandoma pamatuoti, koks yra to rezultatas ir ką mes gauname. Bendraujame su atstovais iš privataus, verslo sektorių ir taip pat girdime tas pačias nuomones, kad kai bandoma tai išspręsti vienas problemas, tai – kitas, bet negalvojama apie priežastis, kodėl tos problemos kyla ir sudėtingos situacijos nėra sprendžiamos iš esmės. Tai yra pati didžiausia bėda švietimo sektoriuje.

Pavyzdžiui, šiemet įvedamas minimalus stojimo balas universitetuose, tačiau panašu, kad tai nelabai ką ir keis, nes ir taip įstojusių su, pavyzdžiui, 2 konkursiniu balu yra pakankamai mažas skaičius. Tuomet kyla natūralus klausimas – ar tas pakeitimas turi kažkokią prasme, ar tai – tik noras parodyti, kad kažkas yra daroma“, – svarstė jis.

Mato aktyvesnius piliečius

Pasak M. Zakarkos, kasmet prie jaunimo organizacijų prisijungia vis daugiau žmonių. Jis mano, kad piliečiai aktyvesni dėl dabartinės geopolitinės situacijos – jaunuoliai darosi patriotiškesni.

„Mūsų atstovaujamose organizacijose narių skaičius padidėjo. Labai norėčiau tikėti, kad ši tendencija išsilaikys. Galima pastebėti, kad jauni žmonės tampa vis aktyvesni – jie nebijo pareikšti savo nuomonės, drąsiai kalbasi tiek su politikais, tiek su kitų sektorių atstovais.

Pilietinė visuomenė Lietuvoje yra pakankamai silpna, tačiau reikia prisiminti, kad mes neturime ilgametės tradicijos, žmonės dažnai nežino, kaip jie gali prisijungti prie sprendimų darymo. Jaunimo sektoriuje ši situacija gerėja, todėl tikiu, kad visos priemonės tą aktyvumo tendenciją turėtų išlaikyti“, – įsitikinęs jis.

Šaltinis: Delfi.lt

 

Sužinokite visas naujienas pirmi!

Liked it? Take a second to support MindaugasK on Patreon!

sfgdfg
  • .
    To Top