Politikų negebėjimas visuomenei paaiškinti, kuo naudingas šalies buvimas ES, gali privesti prie vis didesnio skepticizmo Sąjungos atžvilgiu, sutaria LRT.lt kalbinti politologai. Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, Lietuvoje pavojingas tas laikotarpis, kai šalis nustos gauti dosnias ES išmokas, nes didelė dalis gyventojų palaiko Sąjungą būtent dėl jos teikiamos tiesioginės finansinės naudos.
Dar prieš referendumą Didžiojoje Britanijoje dėl pasitraukimo iš ES, ne vienas gatvėje žurnalistų apklaustas britas sakė balsuosiantis už pasitraukimą, o priežastimi įvardijo tai, kad „ES jam nieko neduoda“. Panašių atsakymų galima būtų išgirsti bet kurioje Europos šalyje, taip pat ir Lietuvoje, neabejoja LRT.lt kalbinti politologai.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad tai, jog žmonės nežino, kuo jiems naudingas buvimas ES, yra problema. Šią problemą kuria ES bei vietinių politikų negebėjimas žmonėms paaiškinti naudos, ES atotrūkis nuo paprastų žmonių.
„Nebejotinai tai yra didelė problema – ES atotrūkis nuo paprastų jos piliečių ir negebėjimas parodyti, kad dalykai, kurie bent jau iš dalies yra nulemti ES – laisva prekyba, laisvas asmenų judėjimas – yra neatsiejamas nuo pačios organizacijos. Akivaizdu, kad suteikti pakankamai žinių ir informacijos ES lyderiams nepavyksta“, – kalba pašnekovas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas pažymi, kad kai kurie politikai ne tik nesivargina suprantamiau paaiškinti narystės privalumų, bet dažnai yra linkę ES priskirti įvairias bėdas ar nepopuliarius sprendimus, nepasakydami, kad jie patys turi galimybę daryti įtaką ten priimamiems sprendimams.
„Atpirkimo ožių ES ieškojimas dėl nacionalinės politikos problemų dar labiau sustiprina neigiamą požiūrį į ES“, – tikina politologas.
Naudos nemato arba priima kaip savaime suprantamą
R. Vilpišauskas pažymi, kad didžioji dalis narystės ES naudos kyla iš valstybių dalyvavimo bendroje rinkoje – laisvos prekybos, paslaugų teikimo, investavimo, žmonių judėjimo tarp valstybių narių darbo, turizmo, studijų reikalais.
„Tai dalykai, kurie aktualūs asmeniškai, bet tik tiems, kurie naudojasi šiais privalumais. Gaunantys tiesioginę paramą taip pat mato buvimo ES naudą, tačiau daugiausia tai yra žemės ūkio srityje dirbantys žmonės.
Kita nauda yra ganėtinai abstrakti, todėl sudėtinga apie ją kalbėti, ypač vertinant tai, kad dalis žmonių privalumus laiko savaime suprantamais. Dalis žmonių nežino, kad ES veikla yra susijusi su Šengeno erdvės susitarimu, laisvu judėjimu, laisva prekyba“, – sako R. Vilpišauskas.
Tačiau, pasak jo, ne tiesioginė finansinė nauda, o teikiamos galimybės yra pagrindinis ES privalumas. Jau nekalbant apie taiką tarp valstybių – ginčų sprendimą bendrose institucijose derantis tarpusavyje, o ne skelbiant karą ir kovojant jėga.
„Turbūt daug kam tai taip pat atrodo savaime suprantamas dalykas ir nepagalvojama, kad ES yra susijusi su gana taikia pastarojo pusės šimtmečio atmosfera“, – kalba politologas.
L. Kojala pažymi, kad netiesioginę finansinę ES naudą yra sunku atskirti ir tai tampa manipuliacijų šaltiniu.
„Matome, kad Didžiosios Britanijos atveju pasisakiusieji už išstojimą iš ES visus šunis sukorė ant ES – ją kaltino dėl visų problemų, nors būtų sunku pasakyti, kad būtent ES yra kalta dėl viso to, kas Didžiojoje Britanijoje yra problemiška“, – teigia L. Kojala.
Neramina laikas, kai ES parama Lietuvai mažės
Pasak L. Kojalos, apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai ES vertina labai gerai ir tai pirmiausiai sieja su ekonomine gerove.
„Dotacijos, subsidijos, prie gatvių, kur atliekami darbai ar statomi namai, yra matoma ES, kaip finansuojančios organizacijos, vėliava. Visa tai, ką gauname nuo 2004-ųjų, žmonėms yra matoma, todėl manau, kad artimiausiu metu lietuvių požiūris į ES nesikeis.
Tačiau neaišku, kas bus ateityje. Egzistuoja ne tik atotrūkis tarp ES ir jos piliečių bei negebėjimas parodyti, ką ES veikia. ES pati iki galo nežino, kas ji yra ir kur eina. Sąjunga šiuo metu iš dalies yra šizofreninės būklės – pakibusi tarp nacionalinių valstybių ir jų valdžių bei viršnacionalinių institucijų, kurios taip pat turi įtaką. Todėl labai sunku kalbėti su visuomene ir aiškiai pasakyti, kur yra ES kompetencija, o kur – nacionalinių valstybių sprendimai, ir kam už vienus ar kitus sprendimus atitenka nuopelnai ar kaltė“, – kalba L. Kojala.
Savo ruožtu R. Vilpišauskas įvardija laikotarpį, kada lietuvių požiūris į ES gali suprastėti.
„Deja, vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl Lietuvos gyventojai santykinai teigiamai vertina ES, o jos institucijomis pasitiki labiau nei nacionalinėmis, yra susijęs su gaunama finansine parama. Tai turėtų neraminti: jei mes tikimės, kad Lietuvos ekonomika augs ir priartės prie ES vidurkio, pasiekus vidurkį ir jį viršijus, parama iš ES biudžeto neišvengiamai mažės. Tai sukuria riziką, kad ES gali sulauki mažesnio Lietuvos gyventojų palaikymo“, – pažymi R. Vilpišaukas.
Žmonės turi matyti daugiau nei naujus fontanus
VU TSPMI direktoriaus teigimu, tam, kad geriau suvoktų buvimo ES privalumus, žmonės turi matyti ne tik atnaujintas gatves ir naujus fontanus – jiems reikia aiškinti brendos rinkos naudą.
„Bendra rinka prisidėjo prie ekonomikos augimo, gerovės kūrimo, didesnio prekių pasirinkimo, mažesnių kainų, didesnių galimybių dirbti, užsidirbti – apskritai prie gyvenimo kokybės gerėjimo“, – sako R. Vilpišaukas.
Politologas pabrėžia, kad atsakingi politikai turėtų sąžiningai kalbėti su rinkėjais apie tai, kokias klaidas daro jie patys, tvarkydami savo šalies reikalus, kiek aktyviai įsijungia į ES spendimų priėmimą ir siekia realizuoti šalies interesus, o kas priklauso nuo ES sprendimų.
„Sąžiningas to atskyrimas yra labai svarbus, tačiau tektų pripažinti savo klaidas, o politikai to vengia. Politikai siekia būti perrinkti ir tas noras dažnai juos pastumia eiti lengviausiu keliu – kritikuoti kitus, taip pat ir ES. Tačiau tai yra trumpalaikis veikimas, rizikuojant, kad ilgainiui galima susikurti situaciją kaip Didžiojoje Britanijoje, privesti iki tokių referendumų“, – kalba pašnekovas.
