Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui svarstyti pataisas, kurios leistų registruoti ir įpareigotų skrydžių bendroves teisėsaugai teikti informaciją apie visus oro transportu į Lietuvą atvykstančius ir iš jos išvykstančius asmenis.
„Visuotinis žinojimas, kad teisėsaugos institucijos turi galimybę gauti ir analizuoti (…) duomenis, sustiprins nusikalstamumo prevencijos poveikį, nes tiek nusikalstamo pasaulio atstovai, tiek potencialiai nusikaltimus linkę daryti asmenys turės iš naujo įvertinti padidėjusią riziką užsitraukti atsakomybę dėl savo neteisėtos veiklos“, – teigia pataisų iniciatorė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pataisomis numatoma, kad skrydžių bendrovės likus mažiausiai 48 valandoms iki skrydžio privalėtų automatiškai policijos įgaliotai įstaigai pateikti detalią informaciją apie visus lėktuvu vykstančius keleivius. Pakartotinai ši informacija pareigūnams turėtų būti pateikta baigus keleivių laipinimo procedūrą. Be vardo, pavardės, gimimo datos, lyties, pilietybės, vežėjai privalėtų nurodyti keleivio duomenų įrašo (angl. Passenger Namer Record, PNR) unikalų kodą, vizos ar kito dokumento, leidžiančio būti šalyje, duomenis, kontaktinį keleivio adresą, jo registravimo būseną, taip pat visą informaciją apie bilietą, bagažą, nurodyti keleivio sėdimą vietą ir mokėjimo už bilietą tipą (grynais ar kortele), sumą, asmens, kuris pirko bilietą, kontaktinius duomenis. Taip pat bendrovės turėtų pateikti visą su skrydžiu susijusią informaciją.
„Mažinant galimybes nebaudžiamai daryti nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, sumažėtų rizika ne tik visai visuomenei, bet ir nuo neapgalvotų veiksmų pasekmių būtų apsaugoti potencialiai nusikalsti linkę asmenys, būtų stiprinama bendra nusikalstamumo prevencijos įtaka“, – rašoma Transporto veiklos pagrindų įstatymo aiškinamajame rašte.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis tikisi, jog Seimui pritarus pataisoms tai suteiks didesnes galimybes nustatyti pavojus ir jų išvengti.
„Teisėsauga turės informaciją apie konkrečią situaciją ir galės ją analizuoti ne „post faktum“, o realiu laiku“, – pranešime spaudai pabrėžia S.Skvernelis.
Šias pataisas vertinusi Teisingumo ministerija tvirtino, jog nuostata automatiškai teikti nenuasmenintus keleivių duomenis gali prieštarauti Konstitucijai.
Lietuva keleivių registravimą inicijuoja nacionaliniu lygiu, nelaukiant, kol Europos Parlamentas priims savo sprendimą dėl atitinkamos direktyvos. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė – Lazdauskienė sakė, kad ne tik Lietuva, bet ir kelios kitos atskiros šalys taip pat sprendžia dėl informacijos apie keleivius kaupimo nacionaliniu lygiu.
Premjero A.Butkevičiaus teigimu, tokią tvarką jau yra įsivedusios Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Danija.
„Tai padidins ir pačių keleivių saugumą ir veiks prevenciškai. Tai vienas iš aktyvių mūsų šalies veiksmų, kurie yra reikalingi, siekiant stiprinti mūsų šalies gyventojų apsaugą“, – ministro pirmininko komentarą perdavė E.Butkutė – Lazdauskienė.
Europos Parlamento nariai, turintys galutinai visą ES apimančiai direktyvai dėl duomenų apie oro transporto keleivius keitimuisi, vis labiau remia šią idėją, nors daugelį metų blokavo ją nuogąstaudami dėl galimų asmens privatumo pažeidimų.
Sparčiau svarstyti keleivių registravimą ir informacijos apie juos teisėsaugai teikimą Lietuva pradėjo po pernai lapkritį vykusių ginkluotų išpuolių Paryžiuje, nusinešusių beveik 130 gyvybių.
Diena.lt
