Per pastaruosius trejus metus Osle ir jo priemiesčiuose gerokai sumažėjo bedarbių imigrantų ir pabėgėlių skaičius, tą patį galima pasakyti ir apie visą Norvegiją. Tai gera naujiena sėkmingos integracijos šalininkams. Tačiau dar vienas naujas tyrimas rodo, kad imigracija iš mažomis pajamomis pasižyminčių valstybių taip pat prisidėjo prie to, kad mažiau norvegų iš žemesnių socialinių klasių turi darbus – kitaip tariant, juos atima imigrantai.
Norvegijos Ragnaro Frischo ekonomikos tyrimų centro mokslininkai analizavo 1,1 milijono žmonių, gimusių Norvegijoje nuo 1960-ųjų iki 1980-ųjų, pasirodymą darbo rinkoje. Tyrime aiškintasi, kaip “imigracijos sustiprėjimas” per pastaruosius dešimtmečius paveikė “vietinių” padėtį darbo rinkoje, atsižvelgiant į tai, iš kokios socialinės klasės jie kilę. “Socialinė klasė” apibrėžta pagal tėvų uždirbamas pajamas.
Mokslininkai nustatė, kad Norvegijoje turtingieji turtėjo, o vargšai tapo dar neturtingesni.
“Didžiulis imigrantų iš mažomis pajamomis pasižyminčių valstybių antplūdis į Norvegiją nuo devintojo dešimtmečio pradžios gali paaiškinti didelę žemesnės klasės vietinių santykinio ekonominės padėties sumažėjimo dalį ir racionalizuoti nuomonių dėl imigracijos įvairovę”, – tvirtinama tyrime.
Mokslininkai neabejoja, kad imigrantai atėmė žemesnės socialinės klasės norvegų darbus ir sumažino jų socialinį mobilumą: “Mūsų tyrimo rezultatai rodo: atsakymas į šį klausimą yra teigiamas”.
Pasak tyrimo, gausi imigracija į Norvegiją susilpnino iš neturtingų šeimų kilusių Norvegijoje gimusių piliečių darbo susiradimo galimybes, lyginant su kilusiais iš turtingesnių šeimų.
Nuo 1992-ųjų iki 2016-ųjų suaugusių imigrantų dalis Norvegijoje išaugo nuo penkių iki 18 procentų. Ši imigrantų banga sumenkino Norvegijoje gimusių ir santykinai vargingose šeimose užaugusių žmonių, įžengusių į trečiąją dešimtį, darbo perspektyvas.
Tyrimas parodė, kad dirbti atvykę imigrantai dažniausiai pradėjo nuo tokių pozicijų, kuriose anksčiau vyravo Norvegijoje gimę gyventojai iš ekonomiškai žemesnės klasės.
Mokslininkai padarė išvadą, jog imigracija į Norvegiją iš mažesnėmis pajamomis pasižyminčių valstybių apsunkino situaciją norvegams – tiek dėl pajamų, tiek dėl įsidarbinimo.
“Imigracija gali paaiškinti, kodėl vargingesnėse šeimose užaugusių norvegų pajamos ir situacija suprastėjo, lyginant su kitomis grupėmis”, – aiškina mokslininkas Knutas Røedas.
Duomenys taip pat parodė, jog pajamų skirtumai tarp Norvegijoje gimusių neturtingiausių šeimų gyventojų ir viduriniosios klasės atstovų per pastaruosius 20 metų augo ir dabar sudaro daugiau nei 30 procentų.
“Mūsų tyrimas rodo, kad maždaug 75 procentus šio neturtingųjų pajamų smukimo galima paaiškinti imigracija”, – sako K. Røedas.
Darbo ir socialinių reikalų ministrė Anniken Hauglie, kurios nurodymu buvo atliktas šis tyrimas, teigia, kad, nors prekyba ir atviros sienos Norvegijai yra svarbu, ne mažiau reikšminga ir tai, kas gali nutikti, jei dalies gyventojų atlyginimai ir toliau smuks.
“Mes apsaugosime savo darbus – ne uždarydami sienas, o ruošdami darbams ir mokydami jaunimą, skirdami dėmesį profesinio mokymosi būklei ir smarkiai mažindami nusikalstamumą darbo vietoje bei gerindami darbo sąlygas”, – tvirtino ministrė.
Pastaruoju metu į Norvegiją atvykstančių imigrantų ir prieglobsčio ieškotojų skaičius gerokai sumažėjo. Tam daug įtakos turėjo griežtesnė prieglobsčio ir imigracijos politika.
Praėjusiais metais į Norvegiją atvyko tik 2654 prieglobsčio prašytojai. Tai 900 mažiau žmonių nei ankstesniais metais, pranešė šalies imigracijos agentūra UDI (Utlendingsdirektoratet). 2015-aisiais, per imigrantų antplūdį, į šalį atvyko maždaug 31 tūkstantis gyventojų.
“Panašu, kad atvykstančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius stabilizavosi ir yra gerokai mažesnis nei iki 2015-ųjų”, – sako UDI vadovas Frode Forfangas. Jo teigimu, kasmetinis atvykėlių skaičius per metus iki 2015-ųjų svyravo nuo devynių iki 12 tūkstančių.
Diskusijos dėl imigracijos šiuo metu Norvegijoje yra svarbi tema. Progreso partija siekia, kad imigrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius išliktų mažas, o Liberalų ir Krikščionių demokratų partijos, kaip ir kelios kitos opozicinės parlamentinės partijos, mano, jog Norvegija turėtų priimti gerokai daugiau prieglobsčio prašytojų.
Be 2654 prieglobsčio prašytojų, praėjusiais metais savarankiškai atvykusių į Norvegiją (765 iš jų bėgo nuo persekiojimo Turkijoje) vyriausybė2018-aisiais taip pat priėmė 3097 pabėgėlius pagal susitarimą su Jungtinėmis Tautomis. Šiemet vyriausybė sutiko priimti taip pat tik maždaug tris tūkstančius, įskaitant tūkstantį pabėgėlių iš Sirijos, devynis šimtus ir Kongo ir penkis šimtus iš Pietų Sudano.
Progreso partija tebemano, kad toks skaičius yra per didelis, jog Norvegija pajėgtų integruoti visus atvykstančius. Atvira imigracijos skeptikė Sylvi Listhaug pažymi, kad imigrantų nedarbo lygis Norvegijoje išlieka tris kartus didesnis nei vietinių (šiuo metu – 5,9 ir 1,7 procento).
Tačiau Darbo partijos atstovė Tone Tellevik Dahl, atsakinga už darbo ir integracijos klausimus Osle, atkreipia dėmesį, kad nuo 2015-ųjų iki 2018-ųjų sumažėjo ne tik pats bedarbių imigrantų skaičius (nuo 13062 iki 10182), bet ir nedarbo lygis tarp imigrantų nukrito maždaug 30 procentų – nuo 7,6 percent iki 5,5 procento.
Tokie politikai kaip T. T. Dahl gali džiaugtis, kad vis daugiau imigrantų įsilieja į darbo rinką. O štai S. Listhaug tikriausiai labai patinka naujasis tyrimas, rodantis, kad imigracija gali prisidėti prie socialinės atskirties ir kelti iššūkių nekvalifikuotiems ar iš žemos socialinės klasės kilusiems vietiniams.
“Kaip matyti, imigracija gali paaiškinti, kodėl neturtingose šeimose užaugusių norvegų pajamos susitraukė lyginant su kitomis grupėmis, kurių pajamos iš esmės augo”, – teigia mokslininkas K. Røedas. Jis ir jo kolegos taip pat yra įsitikinę, kad imigracija prisidėjo prie didesnių socialinių skirtumų tarp Norvegijos gyventojų.
Svarbu pažymėti, jog Norvegijos naftos pramonė per pastaruosius 30 metų išgyveno augimą. Tai paskatino ir ekonomikos augimą, kuris sulėtėjo tik 2014-aisiais, kai krito naftos kaina. Ekonominio pakilimo laikotarpis taip pat galėjo gerokai labiau prisidėti prie Norvegijos viduriniosios ir aukštesniosios klasės atstovų gerovės, lyginant su nekvalifikuotais žemesnės klasės darbuotojais. Tad įtakos išaugusiems skirtumams tarp klasių galėjo turėti ne tik imigracija.
Parengta pagal “Norway Today” ir newsinenglish.no.
