Imigranto išprievartautas norvegas teigia besijaučiantis kaltas, kad jo užpuolikas buvo deportuotas iš šalies.
Karstenas Nordalis Haukenas, save apibūdinantis kaip feministą ir prieš rasizmą nusiteikusį asmenį, buvo užpultas prieš penkerius metus. Nors šis incidentas turėjo jam tokių pasekmių kaip depresija ir narkotinių medžiagų vartojimas, K. N. Haukenas jaučiasi blogai dėl tol, jog atlikęs savo bausmę kalėjime jo skriaudikas buvo deportuotas į Somalį.
K. N. Haukenas parašė Norvegijos nacionaliniam transliuotojui „NRK” ir išdėstė savo poziciją. Jis taip pat pabrėžė, kad nori įveikti kalbėjimo apie vyrų išprievartavimus tabu. Savo mintis vyriškis papildė filmuota dokumentine medžiaga apie psichikos sveikatos problemas, kurioje pasirodo ir pats K. N. Haukenas.
K. N. Haukenas tvirtina, kad po užpuolimo policija ir medikai su juo elgėsi labai gerai. Užpuolikas buvo sugautas ir nuteistas daugiau nei ketveriems metams laisvės atėmimo. K. N. Haukenas teigia, kad jam pačiam netikėta buvo jo reakcija į žinią apie tai, kad išėjęs iš kalėjimo prievartautojas turėjo būti deportuotas: „Aš sėdėjau automobilyje ir tiesiog paplūdau ašaromis. Jaučiau palengvėjimą ir džiaugsmą, kad jis išvyksta visam laikui. Jaučiau, kad Norvegijos valdžia prisiėmė atsakomybę įvykdyti didžiausią atpildą, panašiai kaip piktas tėvas, susidūręs su vaiko tvirkintoju”.
„Kita vertus, jaučiau stiprų kaltės ir atsakomybės jausmą. Tai dėl manęs jis nebegalėjo likti Norvegijoje ir turėjo išvykti atgal į Somalį, kur jo laukia miglota atteitis. Juk jis jau atliko savo bausmę kalėjime. Ar jis turėtų būti baudžiamas dar sykį? Ir šįkart žymiai smarkiau?”, – svarsto K. N. Haukenas.
Vyras teigia, kad blogiausios jo išprievartavimo pasėkmės buvo tai, jog jis „prarado tiek daug laiko dėl depresijos ir marihuanos rūkymo”.
„Vis dar tebėra tabu kalbėti apie jaunų vyrų emocinę būklę, tai baugina. Aš jaučiausi užmirštas ir ignoruojamas. Tačiau baiminausi apie tai kalbėti, nenorėjau sulaukti puolimo iš visų pusių. Bijojau, kad jokia mergina manęs nebenorės, o kiti vyrai iš manęs juoksis. Taip pat bijojau būti suprantamas kaip nusiteikęs prieš feminizmą, nes maniau, jog kenčiantys vyrai turėtų sulaukti daugiau dėmesio”, – aiškina K. N. Haukenas.
„Vyrai ir berniukai privalo suprasti, kad reikia kalbėti apie savo jausmus. Dabar vyriškiai ir berniukai yra ignoruojami. Man tai baigėsi ne vieneriais metais depresijos, vienatvės ir izoliacijos”, – tvirtina K. N. Haukenas.
Parengta pagal „The Independent”.
