Po pergalės rugsėjo 11-osios rinkimuose Norvegijos konservatorių partija ir jų populistinė koalicijos partnerė Progreso partija turės dar ketverius metus politinės darbotvarkės nustatinėjimui.
Premjerė Erna Solberg tęs savo darbus, šįkart turėdama silpnesnį palaikymą.
Rinkiminė kampanija buvo paremta daugiausia mokesčių, energetikos ir imigracijos klausimais.
Imigracijos ir integracijos ministrė Sylvi Listhaug iš Progreso partijos buvo smarkiai kritikuojama dėl emocingo priešrinkiminio triuko – apsilankymo Stokholmo Rinkeby rajone, neva siekiant pabrėžti Švedijos kriminalines problemas.
Nors ministrė paneigė, kad toks buvo jos siekis, tai bet kokiu atveju pasirodė kaip perspėjimas Norvegijos rinkėjams dėl nekontroliuojamos imigracijos keliamų pavojų. Iki rinkimų atliktų apklausų rezultatai rodė, kad 20 procentų rinkėjų imigracijos ir prieglobsčio problemas laiko svarbiu klausimu.
Imigracijos ministrė Sylvi Listhaug
Visgi, nors Progreso partija pozicionuoja save kaip antiimigracinę partiją, ji nėra tokia autoritariška ir nacionalistinė kaip kai kurios ekstremistinės populistinės partijos (Liaudies partija Danijoje ar Nacionalinis frontas Prancūzijoje) Europoje.
2015-aisiais Norvegijos parlamentas paskubino įstatymą, leidžiantį deportuoti žmones, daugiausia sirus, bandančius patekti į šalį. Migrantų, daugiausia iš Sirijos, bandančių patekti į Norvegiją važiuojant dviračiu per sieną su Rusiją, padėtis įžiebė intensyvius debatus šiuo klausimu.
Pabėgėlių krizė, dėl kurios daugiau nei 31000 žmonių kreipėsi prieglobsčio Norvegijoje, nulėmė keletą pokyčių dėl šeimų susisijungimo taisyklių. Didžiąja dalimi griežtesnių reformų pasiūlymams vadovavo Progreso partija.
Progreso partija sušvelnino kai kuriuos savo radikalesnius pasisakymus, tačiau tokie išoriniai faktoriai kaip naftos kainų kritimas ir 2015-ųjų migrantų krizė partijai suteikė netikėto populiarumo.
Migrantų krizė mobilizavo mąstymą dėl nekontroliuojamų imigracijos pavojų. Šeimų susirinkimo reformas inicijavo daugiausia Progreso partija, buvo sugriežtintos taisyklės dėl gebėjimo save išlaikyti ir prailgintas laukimo laikotarpis.
Kai kurios griežtesnės naujos šeimų susijungimo taisyklės buvo sukritikuotos Norvegijos pakistaniečių bendruomenės, vienos didžiausių imigrantų grupių Norvegijoje. Bendruomenė tvirtina, kad 15 mėnesių svarstymo laikotarpis yra per ilgas ir turi atvirkštinį poveikį.
Progreso partija siekė direktyvos, kuri suteikia Norvegijoje gyvenantiems ES ir Europos ekonominės erdvės (EEA) piliečiams taip vadinamą „išmokų eksportą” (išmokos vaikams norvegiškais tarifais Norvegijoje gyvenantiems ES piliečiams, net jei jų šeimos gyvena kitur) persvarstymo.
Visgi įstatymų pokyčiai kol kas turėjo nedidelį poveikį Norvegijoje gyvenančių ES piliečių gyvenimo sąlygoms.
Štai Catherine Townsley iš Belfasto sako, kad gyvenimo ir darbo Norvegijoje privalumai atsveria nedidelius nepatogumus, su kuriais jai teko susidurti.
„Kaip ES pilietė neturėjau jokių rimtų problemų išskyrus dokumentų tvarkymą, ir svarbu pažymėti, jog leidimo gyventi taisyklės pakito tris kartus nuo to laiko, kai aš kreipiausi šio leidimo”, – sakė airė.
„Procesas tampa gerokai paprastesnis, jei susirandate darbą dar prieš atvykdami į Norvegiją”, – aiškina šiuo metu vaiko priežiūros atostogose esanti C. Townsley, dirbanti Osle esančioje biotechnologijų kompanijoje. Darbovietėje jai daro įspūdį norvegiški lyčių lygybės standartai.
Pasak Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto Istorijos studijų katedros docentės Lise Rye, naujoji Konservatorių ir Progreso partijos koalicijos kadencija neturėtų griežtinti taisyklių, susijusių su ES ir jos piliečiais.
„Pokyčiai dėl Norvegijos asociacijos su ES artimiausiu metu nėra tikėtini. Progreso partija praėjusiais metais pasireiškė kaip ES narystės oponentė ir ilgą laiką ragino atnaujinti Europos ekonominės erdvės susitarimą. Visgi konservatoriai išlieka tvirti šio susitarimo gynėjai”, – teigia L. Rye.
„Tačiau naujasis Norvegijos parlamentas yra kaip niekad euroskeptiškas. Tradicinė skirtis tarp proeuropietiškų ir euroskeptiškų politikų nyksta, už EEA pasisakančios partijos nebeturi trijų ketvirčių daugumos. Naujojo parlamento sudėtis taip pat rodo, kad Norvegija bus labiau linkusi atmesti kontroversiškus ES teisės aktus”, – pridėjo docentė.
Sienų kontrolės priemonės yra kita karšta tema. Norvegija priklauso Šengeno erdvei, tačiau kreipėsi dėl pasienio kontrolės priemonių taikymo pratęsimo. Šengeną nacionalistai ir euroskeptikai dažnai kritikuoja dėl buvimo atviromis durimis nusikaltėliams.
Vyras su vaiku kerta Rusijos sieną su Norvegija 2015-ųjų spalį
Požiūris, jog Norvegiškos vertybės ir kultūra, tokios kaip lyčių lygybė ar žodžio laisvė, atsidūrė pavojuje, ima stiprėti.
Konservatorių ir Progreso partijų koaliciją kairiuosius kritikuoja dėl šio požiūrio nepripažinimo ir ryšio su rinkėjais nepalaikymo. E. Solberg žiniasklaidoje kalbėjo apie poreikį pripažinti etninių norvegų kultūrines praktikas, tokias kaip religinių pateisinimų nenaudojimas nepatiekiant alkoholio darbinėje aplinkoje. Tai taip pat liečia hidžabo dėvėjimą valstybės tarnyboje. S. Listhaug ragino uždrausti vaikams devėti hidžabus darželiuose.
Šiuo metu migrantų krizė susilpnėjusi, šiemet sulaukta tik apie 2600 prieglobsčio prašymų.
Kai kuriais atvejais atrodė, kad itin daug kritikos bei kaltinimų kliuvo romų tautybės žmonėms. Šiemet nacionalinis transliuotojas NRK įžiebė diskusiją parodydamas išmaldos prašytojus romus kaip įsitraukusius į organizuotą nusikalstamumą ir tik prisidengiančius elgetavimu. Parodytas dokumentinis filmas „Lykkeland” paskatino vyriausybę vėl siekti įvesti draudimą elgetauti.
Naujosios vyriausybės darbai dar tik prasidės, jai reikės kitų partijų paramos. Iš esmės yra vienas dalykas, dėl kurio sutinka visos politinio spektro partijos: būtina išsaugoti taip branginamą Norvegijos gerovės valstybę.
Parengta pagal thelocal.no.
