Norvegijos naujienos

Kai kalbama apie jų saugumą, norvegai tampa naivūs

“Dėl su jų saugumu susijusių dalykų norvegai yra naivūs”, – tvirtina buvęs policijos tyrėjas. Tokį jo pareiškimą paskatino turtingo norvego žmonos pagrobimas, apie kurį galiausiai paaiškėjo šią savaitę. Saugumo konsultantas Johnny Brenna teigia besistebintis tik tuo, kad tokių pagrobimų nebuvo anksčiau. Kiti išreiškia viltį, jog baimė dėl pagrobimo nesugriaus atviros Norvegijos visuomenės, paremtos pasitikėjimu.

“Norvegijoje yra daug turtingų žmonių, kurie turėtų labiau susirūpinti savo asmeniniu saugumu. Tai buvo tik laiko klausimas, kada tokio pobūdžio pagrobimas būtų nutikęs šioje šalyje, nes mūsų visuomenė atvira, mes neužsitveriame sienomis, lengva surinkti daug informacijos apie žmones”, – aiškina J. Brenna.

Jis turėjo omenyje nerimą dėl trečiadienį paskelbtos naujienos apie tai, kad turtingo investuotojo Tomo Hageno žmona yra dingusi nuo praėjusių metų spalio 31-osios. Policija mano, jog 68-erių Anne-Elisabeth Falkevik Hagen buvo pagrobta iš savo namų Fjellhamar, į rytus nuo Oslo. T. Hagenas namuose rado raštelį su išpirkos reikalavimu, kuriame taip pat buvo grasinama į šį reikalą nevelti policijos. Tyrimą pradėjusi policiją apie pagrobimą visuomenei neatskleidė beveik 10 savaičių.

Šis pagrobimas supurtė Norvegijos verslo bendruomenę ir politikos lyderius. “Tai tiesiog šokiruoja”, – sakė Kristin Skogen Lund, gerai apmokama vadovė, neseniai atsistatydinusi iš Norvegijos darbdavių organizacijos NHO vadovės pareigų ir tapusi žiniasklaidos kompanijos “Schibsted”, kuriai priklauso dienraščiai “Aftenposten”, VG ir daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, vadove.

Kristin Skogen Lund turtingo norvego žmonos pagrobimą vadina nauja grėsme, galinčia sumažinti pasitikėjimą atviroje Norvegijos visuomenėje. Arbeiderpartiet nuotrauka

“Tai kažkas visiškai naujo, prie tokio grėsmės pobūdžio nesame pratę”, – pasakojo K. Skogen Lund. Jos manymu, dauguma verslo lyderių Norvegijoje žino apie poreikį jų saugumui, “tačiau akivaizdžiai esame įpratę gyventi visuomenėje, kurioje nereikia baimintis dėl mūsų šeimos narių saugumo”. Ji baiminasi, kad tokio pobūdžio nusikaltimas, kuriame figūruoja išpirkos prašymas ir reikalavimas ją įšmokėti kriptovaliuta, sukels baimę ir sumažins pasitikėjimą. Visa tai persmelks Norvegijos visuomenę: “Kai matai, kaip vyksta tokie dalykai, jie jau tampa susiję su tavimi”.

Berit Svendsen, buvusi “Telenor” veteranė, besispecializuojanti mobiliųjų komunikacijų srityje, nesistebi, kad toks bagrobimas galėjo įvykti Norvegijoje.

“Mes galėjome pastebėti, jog taip nutiks, nes esti nusikaltėlių, kurie imsis tokių priemonių, kokių tik gali. Tokia yra realybė, ir ji baisi”, – aiškina B. Svensen.

Dar lapkritį vykusioje konferencijoje B. Svendsen perspėjo apie pagrobimus ir skaitmeninius išpirkos prašymus.

Pačią Norvegijos darbdavių organizaciją saugumo konsultacijų organizacija “Næringslivets sikkerhetsråd” (NSR), kurios bendrasavininkė yra ir NHO, perspėjo, kad aukštas pareigas užimantys Norvegijos gyventojai, turintys daug pinigų, gali tapti pagrobimų, kurie susideda iš gerai suplanuoto pagrobimo, apimančio daugybę žaidėjų, ir kuriais siekiama išplėšti pinigų, aukomis. NSR taip pat patarė, kaip verslo savininkai ir kiti turtingi žmonės gali apsaugoti save ir savo artimuosius.

Daugelį smarkiai sukrėtė T. Hageno žmonos pagrobimas.

“Mes matėme, kaip nusikaltėliai užvaldo žmonių kompiuterius ir iškelia reikalavimus dėl pinigų ar bitkoinų. Kai žengiamas tolesnis žingsnis ir imama grobti žmones, toks posūkis baugina”, – sakė B. Svendsen.

Jensas Ulltveitas-Moe, vienas turtingiausių Norvegijos verslininkų, kurio turtas 2015-aisiais buvo įvertintas 3,5 milijardų Norvegijos kronų, sakė neleisiantis nusikaltėliams pakeisti jo gyvenimo būdo. Jis turi didelių investicijų Brazilijoje, kur jo darbuotojai yra “apsaugoti ir suvaržyti”. J. Ulltveitas-Moe nenori, kad tokie suvaržymai pasiektų ir jį patį.

“Brazilijoje ėmiausi atsargumo priemonių, tačiau man tai atrodo taip nepatogu, kad paprasčiausiai teikiu pirmenybę pavojingų vietų vengimui”, – sakė J. Ulltveitas-Moe. Praėjusią vasarą buvo apiplėštas jo vasarnamis Prancūzijoje, tačiau verslininkas niekuomet nesibaimino pagrobimo.

“Turėtume baimintis tik pačios baimės – aš nenoriu, kad man taip nutiktų”, – tvirtino J. Ulltveitas-Moe.

Parduotuvės savininkas Atle Bergshavenas, įsitraukęs į ilgalaikę šeimos nesantaiką, sakė su artimiausiais šeimos nariais aptaręs neraminančius saugumo klausimus, tačiau manantis, kad “egzistuoja ribos, kiek galima save saugoti. Tai gali aptemdyti gyvenimo džiaugsmą, o toks dalykas išties baisus”.

Tommy Brøske, A. E. Falkevik Hagen pagrobimo tyrimui vadovaujantis policijos inspektorius, sakė, kad visiems policijos padaliniams Norvegijoje nurodyta įvertinti, kam jų vietovėse gali kilti grėsmė.

“Negalime atmesti tikimybės, jog ir kiti norvegai gali būti pažeidžiami. Jei pažvelgtume į tai, kas vyksta už Norvegijos ribų, pamatytume daugiau tokių pagrobimų atvejų”, – kalbėjo T. Brøske.

Tokių pagrobimų buvo Kosta Rikoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Taivane. Visais atvejais aukos galiausiai buvo paleistos – jas išgelbėjo policija arba buvo sumokėta išpirka. Tiesa, iš visų šių atvejų A. E. Falkevik Hagen yra laikoma ilgiausiai, o išpirkos reikalavimo suma, kiek žinoma, didžiausia. Policija neatskleidė išpirkos dydžio, tačiau VG nurodė, kad tai yra devyni milijonai eurų – netoli 90 milijonų Norvegijos kronų. Kitais atvejais išpirkos suma svyruodavo nuo 250000 iki 80 milijonų kronų.

Norvegijoje gyvena daug turtingų žmonių. Policijos inspektorius  Tommy Brøske patvirtina nerimavimus, kad jiems gali grėsti pagrobimas. NRK nuotrauka

Dienraštis “Aftenposten” pažymėjo, kad didžioji dauguma Norvegijos verslo lyderių į trečiadienį Osle vykusią kasmetinę NHO konferenciją atvyko savarankiškai – arba pėsčiomis, arba autobusu ar tramvajumi. Šalies premjerė Erna Solberg yra tarp tų, kurie siekia išlaikyti Norvegiją atvirą, pasižyminčią neformalia kultūra, nori, kad tai būtų skirtumų tarp žmonių nepabrėžianti valstybė.

“Tokio pobūdžio nusikaltimų Norvegijoje mes matyti nenorime”, – sakė E. Solberg. Ji pripažino, jog šis atvejis daugelį suneramino ir “padarė didelį įspūdį”.

“Dabar svarbiausia, kad policija atliktų savo darbą ir neprarastų budrumo”, – tvirtino premjerė.

Parengta pagal “News in English”.

Kai kalbama apie jų saugumą, norvegai tampa naivūs
sfgdfg
  • .
    To Top