Norvegijos maisto produktų sferai būdinga maža konkurencija, nes joje iš esmės dominuoja nedaug didelių žaidėjų. Konkurencijos trūkumas riboja vartotojų pasirinkimą ir didina kainas. O ar yra požymių, kad tai galėtų pasikeisti?
Kalbant tiek apie maisto produktų pasirinkimą, tiek apie jų kainas, Norvegijos pirkėjai nėra labai palankioje situacijoje. Dar iki 2022 metų infliacijos krizės konkurencijos trūkumas maisto prekių rinkoje ribojo pasirinkimą ir padidino kainas.
Šiais metais smarkiai išaugus pragyvenimo išlaidoms ir energijos kainoms, vartotojai itin jautriai reaguoja į kasdienių prekių kainų pokyčius, o pastaraisiais mėnesiais šalyje kilo daug diskusijų dėl maisto kainų.
Ar yra tikimybė, kad per trumpą laiką viskas galėtų pasikeisti?
Konkurencijos trūkumas – Norvegijos maisto sektoriaus stabdis
Norvegijos vartotojų taryba jau kurį laiką įspėja, kad konkurencijos trūkumas yra rimta problema maisto prekių sektoriuje. Tačiau visgi nemanoma, kad prie galimo sprendimo prisidėtų konkurencija iš užsienio.
„Trumpai tariant, konkurencijos per mažai. Verslui iš Europos labai sunku patekti į Norvegijos rinką, prie sienų taikome mokesčius, kurie turi įtakos jų prekių importui. Šie mokesčiai taikomi siekiant apsaugoti mūsų pačių ūkininkus, ir tai tikriausiai yra pagrindinė problema“, – aiškina Olavas Kaslandas iš Norvegijos vartotojų tarybos.
„Be to, egzistuoja platus politinis susitarimas dėl vietinių gaminių apsaugos, kuris tikriausiai ir išliks. Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl 1994 metais neįstojome į Europos Sąjungą. Sutarimas šiuo klausimu yra vieningas. Taigi, apibendrinant, problema ta, kad turime per mažai žaidėjų, o konkurencija tarp jų per maža“, – dėsto O. Kaslandas.
„Atminkite, kad Norvegiją sunku lyginti su kitomis šalimis, nes struktūra čia skiriasi. Norvegai linkę pamiršti, kad mūsų šalyje yra tik 5,5 milijono žmonių, o ne 55 milijonai. Iš esmės nesame didesni už kažkurį didįjį Europos miestą. Tad taip pat paliečiamas klausimas apie tai, kiek tinklams aktualu daug investuoti į Norvegijos rinką“, – pridūrė O. Kaslandas.
Ką galvoja vartotojai?
Nors Norvegijos pirkėjams aktualios maisto prekių kainos, jie visgi yra pakankamai patenkinti tuo, ką gauna, teigia O. Kaslandas.
„Vartotojams neabejotinai rūpi kainos, jie norėtų, kad prekių pasirinkimas būtų platesnis. Tačiau apskritai, tiesą sakant, vartotojai yra gana patenkinti prekėmis, kurias jie gauna Norvegijoje. Žinoma, Vartotojų tarybos pozicija yra tokia, kad turėtų būti daugiau pasirinkimo, daugiau prekių, iš kurių būtų galima rinktis. Jei nuvykstama į užsienį, ten sutinkamas platesnis prekių spektras, tad mes norėtume tokį pasirinkimą matyti ir čia“, – aiškina Vartotojų tarybos atstovas.
„Tačiau pasirodė, kad tą įgyvendinti praktiškai yra sunki užduotis. „Lidl“ – didžiulis Europos maisto prekių parduotuvių tinklas – bandė įsitvirtinti Norvegijoje, bet jam nepavyko. Kitiems taip pat nepavyko. Yra daugybė priežasčių, nulėmusių, kodėl taip nutiko. „Norgesgruppen“, „Rema 1000“ ir „Coop“ priklauso visa pristatymo grandinė – nuo A iki Z. Tame slypi problema: jei kas nors iš užsienio nori įsitvirtinti, jiems reikia pasirūpinti savo logistika, ir tai yra tikras iššūkis, jie neturi tokio platinimo tinklo, kokį turi vietiniai tinklai“, – pabrėžia O. Kaslandas.
Ar valdžia gali ką nors pakeisti?
Dėl besitęsiančios infliacijos krizės padėtis maisto prekių sektoriuje Norvegijos vyriausybei tapo dar aktualesnė. Todėl dabar ieškoma naujų priemonių, kurios padėtų didinti konkurenciją ir sumažinti galutines vartotojų kainas.
Pramonės ir prekybos ministras Janas Christianas Vestre nurodė, kad yra pasirengęs apsvarstyti visas priemones, kurios galėtų padėti vartotojams pasiūlyti platesnį pasirinkimą ir geresnes kainas.
Savo ruožtu O. Kaslandas išlieka optimistiškai nusiteikęs dėl vyriausybės manevravimo galimybių, turinčių įtakos konkurencijai tarp vietinių žaidėjų Norvegijoje.
„Ilgą laiką stengėmės, kad konkurencija būtų didesnė. Nors importo priemonės dėl minėto plataus politinio sutarimo greičiausiai išliks tokios pačios, reikia kažką daryti dėl konkurencijos tarp didelių Norvegijos tinklų. Pavyzdžiui, didžiausias žaidėjas – „Norgesgruppen“ – gauna didesnes nuolaidas lyginant su kitais, vadinasi, gauna ir didesnį pelną nei kiti. Todėl jie gali ir toliau augti, o kitiems tenka likti vietoje arba tenkintis suprastėjusia pozicija rinkoje. Baiminamės, kad po 20 metų rinkoje beliks du žaidėjai“, – aiškina O. Kaslandas.
„Štai todėl mums reikia daugiau skaidrumo, kai kalbama apie tai, kaip tinklai nustato kainas. Būtent tuo dabar užsiima vyriausybė, ir mes tą remiame. Be to, mes atidžiai stebime rinkos pokyčius dėl infliacijos. Viena vertus, dėl infliacijos brangsta maisto prekės. Kita vertus, nenorime, kad dėl to tinklai dar labiau pasididintų kainas, jog tokiu būdu gautų didesnį pelną. Mes to baiminamės“, – pažymėjo O. Kaslandas.
Parengta pagal thelocal.no.
