Norvegijos naujienos

Krizės paveikta Norvegijos ekonomika: visiems teks susiveržti diržus

Išteklių turtingai Norvegijai dabar tenka iš naujo įvertinti savo ekonominį požiūrį, kuris skyrėsi nuo kitų valstybių.

Norvegija ilgai save laikė annerledes landet — kitokia šalimi. Joje gausu gamtos išteklių – nuo naftos ir žuvų iki vandens, pasitelkiamo hidroelektrinėse. Be to, pavydėtiną Skandinavijos valstybės gyvenimo būdą sustiprino ir didžiulis turto fondas, padedantis palaikyti dosnią gerovės valstybę.

Taip buvo iki koronaviruso pandemijos. Krizė, lydima žaliavinės naftos kainų ir Norvegijos valiutos smukimo, paskatino ekonomistus dvejoti, ar didžiausia Vakarų Europos naftos gamintoja išties yra tokia išskirtinė.

Po visko vyriausybė, privatus sektorius ir apskritai visi Norvegijos žmonės susidurs su nauja realybe. Visiems mums teks susiveržti diržus. Tapsime daug panašesni į kitas Skandinavijos šalis”, – sako vyriausioji “Handelsbanken” ekonomistė Kari Due-Andresen.

Aiškiausias Norvegijos patiriamos įtampos indikatorius – bedarbių skaičiaus išaugimas. Nedarbas vos per dvi savaites išaugo daugiau nei keturis kartus ir pasiekė aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Visus nustebino Jungtinių Valstijų duomenys, rodantys, kad per savaitę kaip bedarbiai užsiregistravo 1 proc. gyventojų. Tačiau Norvegijoje per pastarąsias dvi savaites dėl nedarbo išmokų kreipėsi daugiau nei 5 proc. gyventojų.

“Norvegijos verslas yra didžiausioje visų laikų kovoje”, – sakė Norvegijos prekybos ir pramonės ministrė Iselin Nybo. Šalies vyriausybė dabar prognozuoja, kad ekonomika šiemet susitrauks nuo 1,5 iki 7 proc., priklausomai nuo to, kiek ilgai tęsis ūmi pandemijos fazė.

“Blogiausia mums dar prieš akis. Tapsime vis labiau panašūs į kitas šalis.”, – neabejoja ekonomikos profesorė Hilde Bjornland.

Ji aiškina, kad Norvegija susiduria su didesnėmis problemomis nei kitos šalys, nes didžiausi pajamų generatoriai – naftos ir dujų sektoriai – taip pat patiria paklausos ir kainų nuosmukį, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį. “Trumpai tariant, lyginant su kitomis valstybėmis, patirsime dar ir papildomą sukrėtimą. Pagrindinės mūsų pramonės šakos atsidurs labai sudėtingoje padėtyje”, – teigia H. Bjornland.

“Annerledeslandet”pavadintame Rolfo Jacobseno eilėraštyje apie Norvegijos privalumus yra tokia eilutė: “Mes jūros dugne raškome auksines monetas”. Ji išpopuliarėjo 1994-aisiais, kai tapo sėkmingos kampanijos prieš Norvegijos narystę ES šūkiu. Tai dar labiau pabrėžė, kad Norvegijos ekonomika skiriasi nuo kitų Europos kaimynių. Tarkime, per 2008 -ųjų finansinę krizę šalies ekonomika nukentėjo menkai, nebuvo siūlymų įvesti taupymo priemones.

Dar prieš koronaviruso krizę Norvegijos centrinio banko valdytojas perspėjo, kad “tampame mažiau išskirtiniai, mat turime pasidaryti mažiau priklausomi nuo naftos”. Po šio Øysteino Olseno pastebėjimo praėjusį mėnesį jam teko sumažinti palūkanų normas 1,25 procentiniais punktais iki vos 0,25 proc. – žymiausio lygio istorijoje.

“Tai tokia audra, kokios mes anksčiau nesame patyrę. Mes turėsime ją išgyventi. Išeitis yra, tačiau kada ją pasieksime, neaišku”, – kalbėjo O. Olsenas.

Norvegijos centrinio banko valdytojas teigė, kad Norvegija turi tiek monetarinės, tiek fiskalinės politikos galimybių bei “plačių socialinės apsaugos priemonių”, kurios leistų vyriausybei išmokėti didelę atlyginimų dalį laikinai atleistiems darbuotojams.

Norvegijos krona per praėjusį mėnesį nukrito apie 15 proc. JAV dolerio atžvilgiu, o naftos kaina pasiekė rekordines žemumas. Norvegijos bankas buvo priverstas perspėti, kad gali įsikišti tam, jog sustiprintų valiutą.

Vienas iš Norvegijos pranašumų prieš beveik visas kitas šalis yra didžiausias pasaulyje turto fondas – maždaug 880 mlrd. eurų vertės santaupų fondas, kurį vyriausybė gali panaudoti siekdama skatinti vartojimą. Įprastais laikais vyriausybė savo biudžetui gali pasiimti iki 3 proc. fondo lėšų kasmet. Tačiau K. Due-Andresen paskaičiavo, kad šiemet suma gali padvigubėti.

Dėl šios priežasties fondui gali tekti parduoti aktyvus vieną pirmųjų kartų istorijoje. Vyriausiasis fondo valdytojas Yngve Slyngstadas sako, kad obligacijos bus parduodamos, jei to reikės siekiant finansuoti vyriausybės pasiimtas sumas.

Tai reiškia, kad Norvegija susiduria su sudėtingais pasirinkimais dėl išlaidų. Šalis taip pat bando diversifikuoti savo ekonomiką angliavandenilių atžvilgiu.

“Naftos amžius – geras metas naftos sektoriui – baigėsi. Nuo kitų skiriamės tuo, kad turime santaupų. O ekonomiką teks išradinėti iš naujo”, – neabejoja K. Due-Andresen.

Parengta pagal FT.

Krizės paveikta Norvegijos ekonomika: visiems teks susiveržti diržus
sfgdfg
  • .
    To Top