Susidūrusi su tarptautiniais protestais prieš Vaikų gerovės tarnybą („Barnevernet”), šią savaitę Norvegija paskelbė apie du pokyčius, kurie gali turėti įtakos nevienareikšmiškai vertinamos organizacijos veiklai ateityje.
Antradienį paskelbta, kad 1996 metų Hagos konvencijos dėl tėvų atsakomybės ratifikavimas nulemtų pokyčius tais atvejais, kai vaikas turi ryšių daugiau nei su viena šalimi. Ratifikavimas reikštų, kad vaikai, paimti iš vaikų Norvegijoje, gali būti greičiau atiduoti jų giminėms užsienyje, o ne norvegams.
Ši Hagos konvencijos ratifikacija įsigalios nuo liepos 1 dienos ir suteiks Norvegijai „naujų būdų išvengti ir išspręsti ginčus su tėvais, vaikų gerovės problemas, vaikų grobimo atvejus ir gali palengvinti kitus ilgalaikius sprendimus, kurie turi įtakos vaikams”.
„Jei vaikas kitoje valstybėje, su kuria yra susijęs, turi senelius, tetų arba dėdžių, kurie galėtų juo pasirūpinti, tikėtina, kad globa gali būti skiriama jiems”, – tvirtina Vaikų ir lygybės ministrė Solveig Horne.
Pagal šį pasiūlymą bet koks perkėlimas į užsienį privalo būti „apgalvotas ir paremtas individualiais vaiko poreikiais”.
Konvencijos ratifikavimas užsienio valdžios institucijoms taip pat suteiktų prieigą prie „Barnevernet” bylų.
Be to, vasario mėnesį vyriausybė pranešė, kad vietinės valdžios institucijoms nustatė naujas instrukcijas, kurios padės lengviau dorotis su tarptautiniais atvejais, kai iškyla problemų dėl vaikų gerovės.
Pirmadienį S. Horne paskelbė apie tai, kad pavedė Norvegijos Sveikatos priežiūros komisijai peržiūrėti didelį kiekį skubių probleminių vaikų priežiūros atvejų.
„Žinome, kad „Barnevernet” atlieka labai daug puikaus darbo, tačiau jie taip pat dažnai kritikuojami, tiek už per ankstyvą ar netinkamą įsikišimą, tiek už pernelyg vėlyvą įsitraukimą. Norime sudėlioti visą vaizdą, kaip ši sistema veikia, kas nutinka nesėkmės atvejais”, – vyriausybės pranešime aiškino ministrė.
Pastarieji pokyčiai įvyko po to, kai „Barnevernet” sulaukė intensyvios kritikos tiek Norvegijoje, tiek užsienyje. Šį mėnesį daugiau nei 60 miestų visame pasaulyje buvo surengti protestai, protestuotojai kaltino tarnybą „vagiant” vaikus, ypač tais atvejais, kai vienas iš tėvų arba abu jie yra užsieniečiai.
Protestus daug kur organizavo rumunų ir evangelikų grupės: tą paskatino lapkritį plačiai nuskambėję atvejai, kai iš rumunų kilmės tėvų buvo atimti vaikai.
Norvegijos Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato („Bufdir”) vadovas Andersas Henriksenas informavo, kad 2014-asiais iš viso buvo paimta ir globai perduota 1664 vaikai. Iš jų 424 vaikų motinos yra gimusios užsienyje. A. Henrikseno teigimu, kontroversiški vaikų paėmimai neretai pasižymi kultūrinio tarpusavio nesupratimo elementais: „Norvegijoje rūpinimasis vaikų gerove yra sistema, kurią šioje šalyje įsikūrusiems užsieniečiams gali būti sudėtinga suprasti. Jiems gali pasirodyti visiškas iššūkis, kad tokia viešoji institucija kaip „Barnevernet” gali įsikišti į privatų šeimos gyvenimą ir perimti jų vaikų globą”.
Nors ir negalėdamas aptarti atskirų atvejų, A. Henriksenas tvirtina, jog dažniausiai vaikai yra paimami dėl „blogos priežiūros, smurto, psichologinių problemų, bėdų dėl narkotikų, seksualinio ir kitokio išnaudojimo”.
„Reikalaujama, kad Norvegijoje gyvenantys žmonės paklustų Norvegijos įstatymams. O Norvegijos įstatymai draudžia fiziškai ar psichologiškai bausti vaikus”, – pabrėžė A. Henriksenas.
Parengta thelocal.no.
Taip pat skaitykite
sfgdfg
