Norvegijos naujienos

Norvegija išgyvena žiemiškų orų išdaigas

Šią savaitę Norvegijoje sniegas ir ledas paveikė kelių, traukinių, autobusų ir tramvajų eismą. Artimiausiu metu taip pat laukiama ledo ir šlapdribos. Tad kas nulemia tokius orus ir kodėl jie daro tokią didelę įtaką eismui?

Pietų ir rytų Norvegijoje nuo trečiadienio smarkiai snigo, panašių orų laukiama savaitgalį ir toliau. Trečiadienį ir ketvirtadienį žiemiški orai smarkiai sutrikdė eismo sąlygas Osle, transporto tinkle, apimančiame autobusus, tramvajus, traukinius ir metro, neišvengta vėlavimų ir kitų nesklandumų. Be to, kelių eismo pareigūnai prašė vairuotojų apgalvoti, ar tokiomis sąlygomis jų kelionės išties yra būtinos.

Tačiau kodėl šalis, kurioje sniegas tikrai yra dažnas svečias, šią savaitę patyrė tokių sunkumų?

Pirma, nors žiemiški orai šalyje paprastai nesukelia nesklandumų, pietinėje ir rytinėje Norvegijoje orai šią savaitę buvo ne visiškai tipiški tiems regionams.

Norvegijos meteorologijos institutas šią savaitę paskelbė oranžinį įspėjimą dėl sniego. Osle ir jo apylinkėse kasdien buvo prognozuojama apie 25 cm sniego, o savaitės pabaigoje – 60–70 cm.

Oranžiniai įspėjimai skelbiami, kai gali kilti rimtų problemų dėl oro sąlygų, todėl gyventojams patariama „būti pasiruošusiems“. Todėl oranžinis įspėjimas reiškia, kad Norvegijoje iškritęs sniego kiekis buvo ne toks ir įprastas.

Nuolatinis gausus snygis gali apsunkinti kelių ir bėgių bėgių valymą, net jei sniego valymo darbai vykdomi 24 valandas per parą.

Be to, problemų dėl traukinių eismo Norvegijoje bus tol, kol snygis bus toks gausus. Taip nutinka todėl, kad sniegas ant bėgių nusėda greičiau, nei jungiklių ir signalų skleidžiama šiluma gali jį ištirpdyti.

Na, o dėl sniegu ir ledu pasidengusio paviršiaus šią žiemą ypač pietinėje Norvegijoje yra itin slidu.

„Slidumą daugiausia nulemia tai, kad oro temperatūra svyruoja apie nulį“ – aiškina meteorologė Pernille Borander iš Meteorologijos instituto.

Ateities perspektyvos irgi nėra smagios: mokslininkai prognozuoja, kad ateinančiais metais slidžių laikotarpių bus vis daugiau.

„Žiemos trumpėja, tampa drėgnesnės ir švelnesnės, o Kalėdos su sniegu tampa vis retesnės. Kuo toliau į šalies šiaurę, tuo labiau temperatūra kyla“ – pasakoja klimato tyrinėtoja Helga Therese Tilley Tajet iš Meteorologijos instituto.

Nuo 1960 metų vidutinė žiemos temperatūra Norvegijoje pakilo maždaug dviem laipsniais.

H. Tajet sako, kad bene sunkiausios vairavimo sąlygos yra dienomis, kai temperatūra nuo pliusinės nukrenta iki minusinės arba atvirkščiai.

Mokslininkai tokias dienas vadina „nulio laipsnių svyravimais“.

Buvo atliktas tyrimas, kuriame analizuota dienų, kai pasireiškia nulio laipsnių svyravimai, kaita laikui bėgant.

Tokių dienų, kai pasireiškia nulio laipsnių svyravimai, skaičius nuo 1960 metų išaugo: prie esamo prisidėjo dar po maždaug dešimt dienų. Tarkime, Oslo apskrityje tokių dienų per metus buvo apie 100, dabar prisidėjo dar 10–20.

Norvegijos meteorologijos instituto mokslininkai praėjusių metų sausį ir vasarį užfiksavo rekordinį dienų, kai pasireiškia nulio laipsnių svyravimai, skaičių Oslo apskrityje. Mokslininkė hidrologė Irene Brox Nilsen kartu su kolegomis iš Norvegijos klimato paslaugų centro atliko nulio laipsnių svyravimų tyrimą.

Mokslininkai kaip atskaitos tašką pasirinko 1971–2000 metų laikotarpį ir palygino šiuos duomenis su kitais laikotarpiais.

Duomenys rodo, kad ateityje galima tikėtis nemenkų pokyčių.

Tyrėjai suskaičiavo numatomą dienų kai pasireiškia nulio laipsnių svyravimai, skaičių iki 2100 metų, lyginant su 1971–2000 metų laikotarpiu.

Rezultatai paremti tuo, kad ateinančiais metais klimato kaitos emisijos vis dar bus didelės.

Mokslininkai taip pat pateikė kelias esmines išvadas.

Pirma, zonos, kuriose gausu dienų, kai pasireiškia nulio laipsnių svyravimai, plėsis – jos apims ir tas vietas, kuriose šalta ir tokių dienų būna mažai, todėl sritis plėsis į šiaurę. Tiesa, numatoma, kad zonose palei pietinius Norvegijos krantus bus šilčiau, todėl svyravimų čia atitinkamai bus mažiau.

Antra, temperatūrų pokyčiai gali paveikti ūkininkų veiklą ir ją apsunkinti.

Eismo sąlygų dėl slidžių kelių pasunkėjimą šią žiemą fiksuoja ir draudimo bendrovės: fiksuota daugiau incidentų, buvo didesnis pagalbos poreikis, lyginant su ankstesniais metais.

Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Norvegija išgyvena žiemiškų orų išdaigas
sfgdfg
To Top