Norvegijos naujienos

Norvegijoje žvejybos verslus gelbsti nuolatiniai darbuotojai iš Lietuvos

Dabar, kai sienos uždarytos, daugelis žvejų komunų  patiria sunkumus užsitikrinant pakankamai darbo jėgos, tačiau Karlsøy padėtis kitokia. Čia užsieniečiai darbuotojai dirba nuolat ir dirba beveik visus metus.
Tuo tarpu užvertos sienos sukelia didelių problemų žuvininkystės pramonei, kuri priklauso nuo darbo jėgos iš užsienio. Tai daro poveikį ne tik žvejybos laimikio supirkėjams ir mažoms pakrančių komunoms,  bet ir daugeliui darbuotojų, kurie priklauso nuo jų darbo Norvegijoje.

Kituose pakrantės žuvininkystės ūkiuose padėtis yra  visiškai kitokia, tuo tarpu Karlsøy saloje įmonė “Torsvågbruket” turi visus jiems reikalingus darbuotojus.

Užuot kiekvieną sezoną importavę darbo jėgą, jie užsieniečiams suteikė nuolatinį darbą. 15 darbuotojų  iš Lietuvos atvyko prieš dešimt metų ir dabar gyvena komunoje.

“Man ši vieta patinka, daug metų čia dirbau ir galiu atlikti visas operacijas.” Sigitas Genys aštuonerius metus nuolat dirbo žuvų ūkyje. Pastaruosius dvejus metus jis dirbo staliumi, tačiau sezono metu visada sugrįžta.

Sigitas Genys sugrįžta į Karlsøy kasmet. Čia jis susitinka su kitais lietuviais, kurie jau įsikūrę namus Norvegijoje

Visi užsieniečiai darbuotojai čia yra iš Lietuvos. Jie jau tapo vietos bendruomenės dalimi, ir taip pat saloje, apsuptoje vandenyno, sukūrė ir savo lietuvišką aplinką.

“Sulaukiau telefono skambučio iš draugo, kuris pasakė, kad jiems čia reikia žmonių” – sako Ramūnas Lazauskas (norvegiškame šaltinyje  – Lazaukuz). Šio telefono skambučio jis sulaukė prieš vienuolika metų. Dabar jis yra nuolatinis Vannøya gyventojas kartu su savo žmona ir vaikais. Žuvų ūkyje jis išdarinėja žuvį, ruošia filė ir vairuoja sunkvežimį.

Pasak „Torsvågbruket“ generalinio direktoriaus Ola Telebond, yra paprastas paaiškinimas, kodėl jie komunoje gali turėti iš užsienio atvykusius darbuotojus dirbančius ištisus metus.

” Darbuotojų norvegų, kurie galėtų čia dirbti ištisus metus, tiesiog nepakanka. Taigi tiems, kurie čia pradėjo dirbti kaip sezoniniai darbuotojai, vėliau buvo pasiūlyta dirbti visą darbo dieną, sako  jis.

Jis taip pat paaiškina, kad visi darbuotojai, išskyrus tuos, kurie vairuoja sunkvežimius ir kranus, visus metus vykdo visas darbo užduotis, kurios  tik yra žvejybos įmonėje.

“Pagrindinio sezono metu  turime mažai papildomų darbuotojų. Mes siekiame ne finansinės naudos sau, o stabilaus darbo, kuris turi būti atliktas kokybiškai “, – sako O. Telebond.

„Torsvågbruket“ generalinis direktorius Ola Telebond

Dabar, pačiame darbų įkarštyje, būtų visiškai beviltiškas reikalas priimti žmones be patirties.

“Nėra vietinių resursų, kuriuos galėtume pasitelkti darbui, ir mes esame visiškai priklausomi nuo užsienio darbuotojų, kad veikla žuvininkystė ūkyje iš viso vyktų”, –  pripažįsta Ola Telebond. Įmonės vadovas sako, kad jie nesinaudoja darbuotojų nuomos agentūromis, nes nori, kad visi darbuotojai dirbtų vienodomis sąlygomis.

“Jei darbo ieškantys norvegai būtų atvykę čia ne sezono metu, mes būtume galėję juos apmokyti, tačiau gamindami tokiomis didelėmis apimtimis kaip dabar, negalime sau leisti turėti daug nekvalifikuotų darbuotojų”,  – sako Telebond.

Karlsøy komunos merė Mona Pedersen irgi sako, kad žuvininkystės pramonė 100 procentų priklauso nuo užsienio darbuotojų. Nedarbas komunoje yra labai mažas ir nėra iš kur pasitelkti papildomų darbuotojų, kai prasideda sezonas.

Trečiadienį paskelbtą žinią, kad siekiant užkirsti kelią mutavusio koronaviruso plitimui užveriamos sienos ir ribojama galimybė užsienio darbuotojams atvykti į šalį, vietos verslininkai priima be entuziazmo.

„Lofoten Viking“ generalinis direktorius Arne Mathisen sako, kad be žmonių jie nieko negali.

“Jei per ateinančias dvi savaites nesulauksime savo žmonių, tai turės katastrofiškų pasekmių. Blogiausia pasekmė yra ta, kad turime užsidaryti ir smarkiai sumažinti veiklą paties sezono metu, nuogąstauja A. Mathisen.

Įmonėje „Henry Johansen Drift AS“, Vengsøya saloje, dirba 22 nuolatiniai darbuotojai, beveik visi iš užsienio. Žuvų ūkyje daugiausia dėmesio skiriama nuolatiniams darbuotojams,  gyvenantiems tarp 74 nuolatinių salos gyventojų.

“Daugelis mūsų darbuotojų jau nusipirko ar ketina pirkti namą ir gyvena čia su savo šeimomis. Mes turime tik vieną – du žmones iš užsienio, kurie čia atvyksta  sezoniniams darbams, ir jie yra čia gyvenančiųjų šeimos nariai”, – pasakoja generalinis direktorius Nils-Jørgen Bruvold.

„Henry Johansen Drift AS“ generalinis direktorius Nils-Jørgen Bruvold

„Henry Johansen Drift AS“ ketina plėsti veiklą, tada reikės dar iki dešimties naujų darbuotojų. Daugiau darbuotojų reiškia ne tik padidėjusias įmonės gamybos apimtis, bet, tikėtina, ir naujus gyventojus.

Dėl naujų įvažiavimo į šalį apribojimų nesijaudina ir Båtsfjord’o meras Ronald Wærnes.  Nepaisant to, kad žuvininkystės pramonė yra pagrindinė kaimo pramonė.

“Mes nepatiriame tokio smūgio, kaip kitos vietovės, kur darbai sezoniškesni. Daugiausia turime darbų ištisus metus”, – sako Wærnes.

Iš 2210 komunos gyventojų trečdalis atvyko iš užsienio. Tik keli dirbantys yra imigrantai atvykę trumpam.

“Mes, be kita ko, turime 277 lietuvius. Tačiau beveik visi jie jau yra nuolatiniai gyventojai, nusipirkę namus, gyvenantys ir dirbantys Båtsfjorde.

Båtsfjord’o meras Ronald Wærnes

Meras sako, kad daugelis jų nusprendė per Kalėdas atsisakyti kelionės į savo šalį, ir kad keli nustatyti užsikrėtimo atvejai buvo susiję su įgulos pasikeitimais Rusijos traleriuose. Visi elgėsi laikydamiesi nustatytų taisyklių.  Tačiau Wærnes kritikuoja vyriausybę dėl pavėlavusių sprendimų.

“Prašymai atlikti testavimus turėjo būti pakeisti į įsakymus dar prieš Kalėdas”, – įsitikinęs Båtsfjord’o meras.

Šaltinis: nrk.no

Norvegijoje žvejybos verslus gelbsti nuolatiniai darbuotojai iš Lietuvos
sfgdfg
  • .
    To Top