Norvegijos naujienos

Pavojinga situacija Norvegijos Šiaurėje: sparčiai tirpsta įšalas

Po dešimtmečius besitęsusių perspėjimų Norvegijos arktinės gyvenvietės Svalbarde staiga susidūrė su rimtu klimato kaitos poveikiu. Dabartinės aiškiai matomos pasekmės Svalbarde Norvegijos pareigūnams iškėlė galvosūkį: kaip pažaboti klimato kaitą ir tuo pačiu išsaugoti iš Norvegijos naftos pramonės gaunamas pajamas?

Dabar Svalbarde tirpsta įšalas. Tai tiesiogine prasme plauna Longyearbye, Svalbardo administracinio centro, pastatų pamatus, kas kelia daug problemų gyventojams ir dar daugiau nerimo dėl žymiosios čia esančios sėklų saugyklos.


Apie 250 namų turės būti nugriauti – maždaug 2200 gyventojų turinčioje gyvenvietėje tai yra išties daug. Vasarnamiai taip pat turės būti perkelti į stabilesnę vietą, o kitoms vietovėms gresia lavinos, nuošliaužos ir erozija.

Įšalo nebepakanka – tenka šaldyti dirbtinai

Tirpstančio amžinojo įšalo keliamos problemos žymųjį Svalbardo sėklų sandėlį prabėgus vos 10 metų po atidarymo iš vietos orientyro ant kalvos virš Longyearbyeno oro uosto pavertė statybų zona. Spalvoto stiklo langas uždengtas fanera, o ant uolėto šlaito įrengti didžiuliai šaldymo elementai.

Apie sėklų saugyklą esančią žemę dabar tenka šaldyti dirbtinai.

Pareigūnai pabrėžia, kad giliau kalne esančios saugyklos, pastatytos tam, kad saugotų sėklas, kurių prireiktų, jei ištiktų pasaulinė katastrofa, yra saugios, tačiau plotas apie įėjimą pažeistas tirpstančio sniego, ledo ir įšalo nuotekų. Reikėjo, kad tunelį suptų nauja vandens nepraleidžianti konstrukcija, bet žemė, į kurią įėjimo į saugyklą tunelis buvo įgręžtas, “tapo labai nestabili”, teigia Raineris-Helge Braunas, Norvegijos valstybinės statybų agentūros “Statsbygg” projektų vadovas. “Įšalas nebestabilizuoja taip, kaip anksčiau”, – aiškina R.-H. Braunas.

Jis teigia, kad aplink statinį išdygę naujieji šaldantys elementai, valstybei kainuojantys šimtą milijonų Norvegijos kronų, reikalingi nuolatinei 30-40 laipsnių šalčio temperatūrai palaikyti ir tikėtis atkurti įšalą. “Mes taip pat įgręžėme šaldančius elementus aplink įėjimą į tunelį. Niekada anksčiau tokių dalykų nedarėme”, – pasakoja R.-H. Braunas.

Būsima pasaulio laboratorija

Pastarasis švelnių žiemų, pasižyminčių nepastoviais orais ir lietumi, protrūkis paskatino ne tik ledo tirpimo procesą ir sumažino sniego kiekį, bet ir žemę tvirtą išlaikančio įšalo tirpimą. “Klimato kaita verčia ieškoti naujų namų statymo metodų. Dirbame galvodami apie 60 metų perspektyvą. Plieno konstrukcijos dabar tvirtinamos prie uolienų, o ne įšalo”, – sako Hege Njaa Aschimas iš “Statsbygg”, turėdamas omenyje vietos darbuotojų namus.

Dauguma pastatų Longyearbyene pastatyti ant į įšalą įgręžtų medinių sijų. Tačiau dėl kylančios temperatūros jos tapo nestabilios ir neatsparios puvimui. Šiltesnis klimatas taip pat paskatino lavinas ir nuošliaužas – 2015-aisiais ir 2016-aisiais pasitaikė ir mirtinų atvejų.

Svalbardas tapo viena tų pasaulio vietų, kur klimato kaitos pasekmės matomos aiškiausiai.

Kimas Holménas, klimato tyrėjas ir Norvegijos poliarinio instituto direktorius, mano, kad Svalbardas gali virsti savotiška laboratorija prisitaikymo metodams išbandyti.

“Aš manau, kad Svalbardas ateityje turės netgi daugiau ką pasiūlyti kaip inovacijų ir vystymosi platforma. Čia veikiantys dalykai gali tikti ir kitose klimato kaitos paveiktose vietovėse”, – aiškina mokslininkas.

Kaip išsaugoti ir aplinką, ir naftos pramonę?

Norvegija susiduria su paradoksu: šalis ilgą laiką palaikė aplinkai draugišką politiką ir tuo pat metu vystė naftos pramonę, kuri gali plėstis ir Arktyje. Klimato ir aplinkosaugos reikalų ministras Ola Elvestuenas atstovauja Liberalų partijai, kuri ilgą laiką norėjo apriboti naftos pramonę, tačiau dauguma vyriausybės kolegų nusiteikę ją saugoti ir vystyti, mat ji generuoja lėšas šalies iždui ir pensijų fondui.

O. Elvestuenas ir Oslo meras Raymondas Johansenas buvo tarp susitikime San Fransiske dalyvavusių norvegų, įsipareigojusių finansuoti medžius, parkus ir vietos miškus saugosiančią iniciatyvą. Didysis Norvegijos pensijų fondas, dar žinomas kaip Naftos fondas, išparduoda naftos pramonės kapitalą, tačiau diskutuojama, ar jis tai pat turėtų išparduoti iškastinio kuro pramonės akcijas. Tvirtinama, kad Norvegija yra pernelyg pažeidžiama ir priklausoma nuo naftos pramonės.

Tikėtina, kad procesai Svalbarde ir toliau iliustruos klimato kaitos nelaimę, o O. Elvestuenas ir jo kolegos tebėra pernelyg pasyvūs kovodami su klimato kaita.

Politikas Bårdas Vegaras Solhjellis teigia, jog Norvegijos naftos pramonė išlieka “didžiuliu drambliu kambaryje”. Jo teigimu, valstybė yra priversta leisti šimtus milijonų taisydama klimato kaitos žalą Svalbarde ir pasirengusi leisti daugiau, tačiau tuo pat metu raško finansinį didžiausio savo verslo derlių.

Parengta pagal newsinenglish.no.

Pavojinga situacija Norvegijos Šiaurėje: sparčiai tirpsta įšalas
sfgdfg
  • .
    To Top