Norvegijos naujienos

Norvegijos ūkininkas mieliau renkasi apmokėti karantino viešbutį, nei samdyti nepatyrusius norvegus

Braškių augintojas yra pasirengęs atsisakyti trečdalio pelno, kad išvengtų savo lysvėse dirbančių „šviežių“ norvegų.

Didžiausias Telemarko braškių augintojas jau seniai puoselėja viltį, kad jam bus leista įvežti nuolatinius braškių skynėjus iš Lenkijos ir Lietuvos. Tačiau jo paraiškos vis dar nagrinėjamos, o pirmosios braškės bus skinamos jau netrukus – už kelių savaičių.

Jis nedrįsta pasikliauti norvegais darbuotojais.

– Daugelis jų puikūs darbuotojai, tačiau pasitikėti žmonėmis, kurie niekada anksčiau nėra dirbę tokio darbo, yra per didelė rizika. Jiems teks penkias ar šešias savaites dirbti sunkų fizinį darbą bet kokiu oru, ir aš nežinau, ar jie sugebės tai padaryti.

Jo sąraše yra daug norinčių dirbti, o praėjusią savaitę jauni žmonės kilę iš Eritrėjos, Somalio, Lenkijos ir Tailando pasodino 80 000 braškių sodinukų.

Dėl paties uogų skynimo jis laiko sukryžiuotus pirštus, kad nuolatiniai ir patyrę darbininkai galėtų atvykti, nes pas jį per 20 metų dar nei vienas norvegas nėra išdirbęs visą sezoną. Būtent todėl jis yra pasiryžęs apmokėti sąskaitą už užsieniečių darbuotojų gyvenimą karantino viešbutyje.

– Taip, esu pasirengęs sumokėti iki 200 000 kronų už nuolatinių darbininkų iš Lenkijos ir Lietuvos, kurie, mano įsitikinimu, gali nepriekaištingai atlikti darbą, gyvenimą karantino viešbučiuose, o ne samdyti 100 nepatyrusių norvegų, kurie nežinia, ar dirbs, ar ne.

Viena para karantino viešbutyje kainuoja 500 kronų, o tai reiškia, kad už 40 darbuotojų bus sumokėta 200 000 kronų.

NAV gali pasiūlyti ūkininkams šiuo metu darbo netekusius darbuotojus. Vestfoldo ir Telemarko apskrities NAV direktorius puikiai supranta sunkią ūkininkų padėtį, tačiau jis net nenori diskutuoti apie tai, kad kai kurie iš jų mieliau mokėtų už karantino viešbučius nei įdarbintų norvegus.

– Mes atidžiai peržiūrime ūkininkų užsakymus dėl darbo jėgos. Kiti sprendimai yra nacionaliniai vertinimai, kuriuos turi atlikti vyriausybė, – sako Terje Tønnesen,

NAV balandžio mėnesį Vestfolde ir Telemarke surengė internetinį seminarą apie galimybes dirbti žemės ūkyje. Jame dalyvavo 500 žmonių. Vėliau užsiregistravo 100 žmonių, susidomėjusių galimybe dirbti šį darbą.

– Svarbiausia – surasti motyvuotus darbuotojus ūkininkams, ieškantiems tokių darbuotojų. Ūkininkai turėtų pateikti prašymus, o tada NAV galėtų pasiūlyti jiems darbo ieškančius asmenis ir tikėtis, kad pasiūlyti žmonės atitiks ūkininkų lūkesčius.

Nors bedarbiai ir nori dirbti žemės ūkyje, ūkininkai mieliau nori samdyti darbuotojus iš užsienio.

Braškių augintoją iš Skien palaiko Vidurio Telemarko  gamintojų grupė, kurią sudaro. maždaug 100 ūkių, auginančių obuolius, slyvas ir trešnes, atstovai.

Kiekvieną dieną jie sulaukia užklausų iš savo narių, kurie yra labai susirūpinę ir domisi, kaip galėtų apsirūpinti būtina darbo jėga.

– Vien čia ūkyje derliui nuimti reikia 30 žmonių. Susisiekėme su NAV, kurio darbuotojai buvo labai paslaugūs ir ieškojo galinčių tokį darbą dirbti žmonių savo sąrašuose. Jie turėjo du tinkamus žmones, – sako vadovas Trond Bergskås.

Jis mano, kad politikai privalo suprasti, jog yra būtini palengvinimai darbuotojų iš užsienio įsivežimui.

– Vyriausybė privalo prisiimti atsakomybę, nežiūrint į tai, kad šie metai yra rinkimų metai. Praėjusiais metais buvo daug lengviau atsivežti darbuotojų. Dabar situacija tokia, kad net paraiškos, kurią gamintojas turi užpildyti prieš planuodamas įsivežti darbuotojus iš užsienio, pildymas atgraso ūkininkus nuo tolesnių veiksmų.

Straipsnis norvegų kalba čia.

Šaltinis – nrk.no

Norvegijos ūkininkas mieliau renkasi apmokėti karantino viešbutį, nei samdyti nepatyrusius norvegus
sfgdfg
  • .
    To Top