Velykos Norvegijoje yra atsinaujinimo laikas – sugrįžta saulė, keičiasi kraštovaizdžio spalvos, namai spalvinami vasaros spalvomis, o norvegai lauke mėgaujasi sniego ir saulės deriniu. Ilga žiema laikoma pasibaigusia.
Velykų simboliai
Kaip ir daugelyje šalių, įprasti Velykų simboliai Norvegijoje yra vištos ir kiaušiniai. Kiaušinis simbolizuoja atgimimą, o vištiena nuo seniausių laikų buvo laikoma vaisingumo simboliu. Populiariausios to laikotarpio spalvos – geltona ir žalia. Tuo tarpu bažnyčios pasipuošia Gavėnios ir Kristaus nukryžiavimo spalvomis – violetine ir raudona. Velykinio dekoro elementai norvegų namuose ir viešose vietose pradeda rastis jau nuo Verbų sekmadienio. Į vazas merkiamos jaunos beržų šakelės. Pietinėje Norvegijoje šakelės dažnai jau būna pasipuošusios pumpurais, tuo tarpu šiaurėje gamta dar laukia šiltesnių orų. Jeigu dar nebuvo padaryta, tai prieš Velykas būtinai, ant langų pakabinamos vasarinės užuolaidos. Stalai dengiami Velykų spalvų staltiesėmis, šeimininkės prie orkaičių kabina specialiai Velykoms laikomas geltonų – žalių spalvų virtuvines pirštines, baldai sušvinta pavasario spalvų lovatiesėmis ar dekoratyvinėmis pagalvėlėmis.
Velykiniai rankdarbiai – įprastas to laikotarpio šeimos užsiėmimas – dažomi ir dekoruojami kiaušinai, daromos kartoninės dėžutės, atvirukai, neriami ar siuvami velykiniai papuošimai. Tuo laikotarpiu geltonos spalvos žvakės tampa labai populiarios, beveik taip pat, kaip ir geltonos spalvos gėlės, pavyzdžiui narcizai ir tulpės. Laikantis tradicijų, tuo metu maistas nėra gausiai gaminamas, kadangi po ilgos žiemos namų podėliai būdavo gerokai ištuštėję.
Trečiadienis prieš Velykas
Trečiadienis yra paskutinė darbo diena ir kai kurios parduotuvės bei smulkūs verslai užsidaro anksčiau. Ypač sunku šį laikotarpį gali būti ištvert tauriųjų gėrimų mėgėjams – vietinės gėrimų parduotuvės užsidaro ilgajam savaitgaliui. Laiką, likusį iki užsidarymo, kartais skaičiuoja net nacionalinis radijas, taip sukeldamas nervingą įtampą vėluojantiesiems apsipirkti.
Daugelis žmonių išsiruošia į påskefjellet – „Velykų kalną” – į atostogas savo savo kalnų nameliuose ar kempinguose, nepamiršdami pasiimti ir slidžių. Šiuo metų laiku oras dažnai būna stabilus, su daug sniego ir geros saulės, todėl puikiai tinka žiemos sportui.
Norvegiškas atostogų namelis
Tie, kurie Velykas sutinka namuose, turi bypåske – miesto Velykas.
Detektyvinės istorijos žanras yra Norvegijos Velykinė tradicija. Kiekvienais metais beveik kiekvienas televizijos kanalas rodo velykinį detektyvinį mini serialą. Viena pieno gamybos įmonė spausdina detektyvines istorijas / galvosūkius ant savo produkcijos pakuočių. Labai įprastos yra Velykinės TV viktorinos.
Velykinis samių festivalis
Per Velykų ilgąjį savaitgalį Kautokein’o samiai Šiaurės Norvegijoje švenčia savąjį kasmetinį Velykų festivalį. Festivalis yra samių tautos gyvenimo vitrina ir apima Samių muzikos festivalį, Pasaulines elnių lenktynes ir Samių kino festivalį.
Kautokein’o samių festivalis
Velykų ketvirtadienis – Skjærtorsdag
Velykų šventės Norvegijoje prasideda ketvirtadienį. Visos parduotuvės ir įstaigos jau uždarytos. Bažnyčia mini paskutinę Jėzaus Kristaus ir jo mokinių vakarienę. Katalikams tą dieną baigiasi 40 dienų pasninkas.
Didysis Penktadienis – Langfredag
Tai yra ramybės, pagarbos ir susikaupimo diena. Laikantis senų katalikiškų tradicijų, tą dieną mėsa neturi būti valgoma. Didysis penktadienis yra vienas iš trijų dienų per metus, kai televizijos stotys netransliuoja komercinių reklamų. Vietoje to rodomi skelbimai raginantys teikti labdarą, aukoti.
Osle Miesto Bažnyčios misija – KirkensBymisjon – organizuoja kryžiaus nešimą miesto gatvėmis. Procesija prasideda ties Oslo katedra ir sustoja tam tikrose vietose, pavyzdžiui, priešais parlamentą, prie teismo rūmų ir pan., skaitomi dvasingi tekstai, meldžiamasi ir giedama. Procesija seka paskui žmogų su didžiuliu mediniu kryžiumi. Kai kurie žmonės eina nešdamiesi savo mažus kryžius. Procesija baigiasi St. Olav katalikų bažnyčioje, išpuoštoje raudonomis gėlėmis.
Velykų Šeštadienis – Påskeaften
Velykų šeštadienis taip pat vadinamas „Velykų išvakarėmis”. Tai nėra valstybinė šventė, tačiau dauguma parduotuvių užsidaro anksti arba iš viso nedirba, o šurmulio mieste nedaug. Diena paprastai praleidžiama su šeima lauke ar ramiai namuose.
Tomis dienomis bendruomenės dažnai organizuoja moksleivių slidinėjimo varžybas. Tai gali būti biatlonas su sniego gniūžčių mėtymu, slidžių krosas, šuoliai slidėmis nuo vietinio tramplino ar šiaip nusileidimas nuo kalvos. Kai kurios šeimos tą dieną susiorganizuoja Margučių medžioklės dieną, tačiau tradiciškai ši veikla yra paliekama sekmadieniui.
Påskelam, Velykų ėriuko kepsnys yra tradicinis Velykų šeštadienio vakarienės patiekalas, kuris paruošiamas nuosekliai laikantis tradicinio recepto. Bažnyčioje vyksta Påskenattmesser – žmonės susirinkę į vidurnakčio mišias bažnyčioje sutinka Velykų sekmadienį.
Velykinis ėrienos kepsnys
Velykų sekmadienis – Påskedag
Senais laikais Velykų sekmadienį žmonės lipdavo ant kalno sutikti saulės. Būdavo manoma, kad tą rytą saulė džiaugsmingai pašoka į dangų dėl Kristaus prisikėlimo. Spėjama, kad iš to atsirado norvegų tradicija Velykų metu „eiti į kalnus”. Pagal šią dieną taip pat prognozuojami vasaros orai. Jeigu diena buvo gera, vadinasi bus gera ir vasara, jeigu sekmadienio išvakarėse buvo pašalę, vasara bus vėlyva. Nors norvegai mėgta dėvėti savo nacionalinius rūbus, vadinamus Bunad, per Velykų šventes jie nedėvimi.
Velykų sekmadienio pusryčiai yra „ypatingas dalykas“. Stengiamasi, kad stalas būtų gausus, tačiau pagal tradicijas, po ilgos žiemos norvegų namuose nebūdavo daug ko, kas būtų verdama ar kepama, kaip per Kalėdas. Tad ant stalo puikuojasi konservuota mėsa ir ypač daug kiaušinių ir patiekalų iš jų – virti, suplakti į kiaušinienę, kepti, (ir net žuvų ikreliai, kadangi jie irgi – kiaušiniai). Virti kiaušiniai dažniausiai būna jau nudažyti arba dažomi prieš valgant. Blynai taip pat yra populiarus Velykų patiekalas.
Šventes užbaigia Velykų pirmadienis – Andre Påskedag
Tai antroji Velykų diena – Velykų švenčių pabaiga, kai visi susitvarko, išsivalo, o išvykusieji grįžta namo (įskaitant ir sėdėjimą spūstyse). Formaliai žiema laikoma pasibaigusia.
